„Jums nepasirodė. Mokslininkai paaiškino, kodėl ši vasara bėga taip greitai“

Jums nepasirodė: mokslininkai paaiškino, kodėl ši vasara prabėga taip greitai.

2025 m. liepą planeta patyrė vienas trumpiausių dienų istorijoje: liepos 9, 10 ir 22 dienos truko 1,3 milisekundės trumpiau nei standartinės 24 valandos (86 400 sekundžių). O rugpjūčio 5 d. prognozuojama, kad anomalija pasikartos.

Žemės sukimosi pagreitėjimo priežastys vis dar tiriamos. Kai kurie mokslininkai mano, kad tai yra natūralių vibracijų, kurias sukelia Mėnulio gravitacija, atmosferos reiškiniai arba planetos branduolio judėjimas, rezultatas. Tačiau astronomas Davidas Jewittas siūlo kitą paaiškinimą – masės pasiskirstymo pokyčius, ypač dėl tirpstančių ledynų arba tektoninio aktyvumo, turinčio įtakos kampiniam momentui.

Nepaisant to, kad kalbame apie milisekundes, tokios nuošliaužos turi rimtų pasekmių. Jos gali sutrikdyti palydovus, sutrikdyti pasaulines laiko sistemas, sukelti galingas audras, pagreitinti uraganus ir netgi keliais centimetrais pakelti jūros lygį ties pusiauju.

Ekstremaliausias scenarijus – jei Žemė suktųsi 160 km/h greičiau – užlietų pakrančių regionus. Be to, dienos sutrumpinimas iki 22 valandų galėtų sutrikdyti žmonių cirkadinį ritmą ir sukelti sveikatos problemų, panašių į tas, kurios pastebimos perėjus prie vasaros laiko.

Nuo 1972 m. UTC kalendorius buvo koreguojamas 27 keliamosiomis sekundėmis, tačiau dabar mokslininkai svarsto galimybę pirmą kartą istorijoje kalendorių koreguoti viena sekunde. Pasak geofiziko Duncano Agnew, vadinamosios „neigiamos sekundės“ tikimybė iki 2035 m. yra 40 %.