Mėnulyje aptikta rimta grėsmė žmonėms. „Ji slypi viduje...“

Jungtinės Valstijos ir kitos šalys ruošiasi ateinančiais metais nutupdyti astronautus Mėnulyje, o per ateinantį dešimtmetį – pastatyti pirmąsias bazes Žemės palydove. Žurnale „Science Advances“ paskelbtame tyrime teigiama, kad žemės drebėjimai Mėnulyje kelia paslėptą grėsmę būsimiems nusileidimo moduliams, žmonių gyvenamosioms patalpoms ir kitai infrastruktūrai, pastatytai Žemės palydove.

Mokslininkai tyrinėjo 1972 m. „Apollo 17“ nusileidimo vietą, vadinamą Tauro-Litrou slėniu. Jie norėjo suprasti, kaip seisminis aktyvumas regione formavo vietos kraštovaizdį. Tyrimo metu nustatyta, kad senovės žemės drebėjimai Mėnulyje, kuriuos sukėlė požeminiai lūžiai, dešimtis milijonų metų ne kartą drebino regioną. Šie lūžiai gali būti aktyvūs ir šiandien, keldami rimtą grėsmę būsimoms Mėnulio bazėms.

Mokslininkai apskaičiavo, kad bet kurią dieną Mėnulyje netoli aktyvaus lūžio įvyks niokojantis žemės drebėjimas, kuris gali įvykti, yra maždaug 1 iš 20 milijonų. Tačiau per 10 metų trunkančią Mėnulio misiją ši rizika padidėja iki maždaug 1 iš 5500. Tai gana didelė rizika, nes bet kurią dieną gali įvykti žemės drebėjimas, kuris gali sunaikinti Mėnulio infrastruktūrą ir sukelti žmonių aukų.

NASA planuoja artimiausiu metu pagal „Artemis“ programą Mėnulyje laikyti ilgalaikę žmonių komandą. Tačiau tyrimai rodo, kad nauji nusileidimo moduliai, kuriuos astronautai naudos nusileisdami Mėnulyje, yra labiau pažeidžiami žemės drebėjimų nei jų pirmtakai, naudojami „Apollo“ programoje. Mokslininkai teigia, kad nusileidimo vietos, kaip ir būsimos bazės, turėtų būti įrengtos toli nuo aktyvių Mėnulio lūžių.

Norėdami įvertinti žemės drebėjimų Mėnulyje stiprumą ir dažnumą, mokslininkai panaudojo jo paviršiaus stebėjimų duomenis. Tauro-Litrou slėnis yra padengtas masyviomis uolienomis, kurios, kaip nustatė mokslininkai, buvo išsklaidytos dėl ankstesnės seisminės veiklos.

Modeliavimas parodė, kad 3 balų žemės drebėjimas Mėnulyje galėjo būti pakankamai stiprus, kad išjudintų didžiulius akmenis. Tyrimas parodė, kad pasikartojantys žemės drebėjimai laikui bėgant padėjo suformuoti vietos kraštovaizdį.

Nors Žemėje 3 balų žemės drebėjimas nelaikomas labai stipriu, Mėnulyje tokie virpesiai šalia infrastruktūros gali būti pražūtingi.

Mokslininkai teigia, kad Mėnulyje yra daug požeminių lūžių, iš kurių daugelis susidarė dėl pasikartojančių žemės drebėjimų. Tai reiškia, kad šie regionai ir šiandien gali būti seismiškai aktyvūs.

Seisminis aktyvumas mažėja kartu su atstumu, todėl mokslininkų teigimu, vietas Mėnulio bazių statybai reikia rinktis atsargiai. Nors destruktyvaus žemės drebėjimo Mėnulyje rizika nėra labai didelė, planuojant ilgalaikes misijas jos negalima visiškai ignoruoti, teigia tyrėjai.