Rugpjūčio 5-oji buvo viena trumpiausių dienų istorijoje. Kaip tai įmanoma?

Astronominės vasaros pradžia reiškia, kad dienos trumpėja, o naktys ilgėja. Standartinė diena Žemėje trunka 24 valandas arba 86 400 sekundžių. Tačiau rugpjūčio 5 d. buvo šiek tiek trumpesnė. Tiek, kad ji buvo viena trumpiausių per pastaruosius kelis dešimtmečius. Kas tai lemia?

Pradėkime nuo to, kad Žemės sukimasis apie savo ašį lėtėjo jau dešimtmečius. Tačiau neseniai pastebėtas paslaptingas pagreitis. Dėl šio fakto rugpjūčio 5-oji bus viena trumpiausių dienų istorijoje. Kuo tai pasikeis?

Rugpjūčio 5 d. baigsis 1,25 milisekundės anksčiau nei standartinė diena (86 400 sekundžių). Šis skirtumas yra toks mažas, kad žmonės jo nepastebės. Tačiau tai bus rekordinis rezultatas tokio tipo matavimų istorijoje.

Tai lemia tam tikras Žemės sukimosi pagreitis, kurį laikmačiai stebi jau keletą metų. Tačiau tikslios šio reiškinio priežastys dar nėra paaiškintos.

Tikrasis Žemės sukimasis apie savo ašį, pilnas 360 laipsnių, netrunka per 24 valandas ir yra šiek tiek trumpesnis. Matuojant pagal žvaigždžių skaičių danguje, mūsų planeta aplink savo ašį apsisuka per 23 valandas, 56 minutes ir 4,1 sekundės. Tai vadinama  žvaigždžių diena ir, be kita ko, paaiškina, kaip dangaus objektų padėtys naktiniame danguje keičiasi priklausomai nuo metų laikų.

Tačiau laikas Žemėje matuojamas 24 valandų paromis. Tai yra saulės para, kuri matuojama Saulės atžvilgiu. Šiuo atveju rugpjūčio 5 d. bus šiek tiek trumpesnė.

Mokslininkai anksčiau prognozavo, kad 2025 m. trys dienos Žemėje bus trumpesnės nei standartinės 24 valandos. Tai liepos 9 d. (1,23 milisekundės skirtumas), liepos 22 d. (1,36 milisekundės trumpesnė) ir jau minėta rugpjūčio 5 d.

Šio tipo matavimo rekordas buvo pasiektas praėjusiais metais. Trumpiausia saulės diena truko 1,66 milisekundės mažiau nei 24 valandas ir įvyko 2024 m. liepos 5 d.

Matavimai pradėti 1973 m., ir tada buvo pastebėta, kad Saulės diena sistemingai ilgėja. Tai daugiausia lėmė Mėnulis, kurio potvynių ir atoslūgių jėgos gali turėti subtilią įtaką Žemės sukimuisi. Kai kurie mokslininkai taip pat teikia pirmenybę su klimato kaita ir planetos branduoliu susijusiems paaiškinimams. Jei situacija išliks, vienos sekundės skirtumas gali atsirasti jau 2029 m.