Šalia vienos ryškiausių žvaigždžių danguje – netikėtas objektas: mokslininkai tai patvirtino

Ši Oriono žvaigždyno pažiba, viena ryškiausių nakties dangaus žvaigždžių, jau tūkstantmečius atkreipia žmonių dėmesį savo kintančiu šviesu: jos ryškumas svyruoja maždaug 400 dienų periodu. Kurį laiką žinomas ir ilgesnis, šešerių metų ryškio pokyčių ciklas.

Pastarojo periodo prigimtis ilgą laiką buvo mįslė, nes įprastos žvaigždžių pulsacijų teorijos jo paaiškinti negalėjo. Prieš keletą metų mokslininkai iškėlė hipotezę, kad šį periodinį šviesio kitimą sukelia žvaigždė kompanionė.

Dabar astronomai pirmą kartą tiesioginiu stebėjimu patvirtino tokios palydovinės žvaigždės egzistavimą. Tyrėjai panaudojo Gemini North teleskopo instrumentą 'Alopeke (havajiečių kalba tai reiškia lapę), kuris gali fotografuoti dangų labai trumpomis ekspozicijomis ir taip išvengti Žemės atmosferos sukeliamų iškraipymų. 2020 metais, kai Betelgeizė buvo neįprastai stipriai pritemusi palydovė neaptikta.

To ir tikėtasi, nes prognozės teigė, kad tuo metu palydovė turėjo būti tiesiai už Betelgeizės. 2024 metais palydovė turėjo būti toliausiai dangaus skliaute nuo didžiosios žvaigždės. Ir tikrai – ji užfiksuota 52 lanko milisekundžių atstumu.

Tiek atstumas, tiek palydovės kryptis – 115 laipsnių azimuto kampas į šiaurės rytus – puikiai atitinka prognozes. Palydovė maždaug 250 kartų blausesnė už Betelgeizę. Jos masė apie pusantro karto viršija Saulės; ši žvaigždė per 10 milijonų sistemos gyvenimo metų dar nepradėjo vykdyti termobranduolinių reakcijų. Vieniša tokia žvaigždė gyvuotų bent porą milijardų metų, tačiau naujai atrastosios likimas daug dramatiškesnis.

Jos orbitos spindulys siekia tik keturis astronominius vienetus, bet Betelgeizė yra tokia didelė, kad palydovė skrieja jos atmosferos išorinėje dalyje. Stipri potvyninė sąveika per artimiausius 10 tūkstančių metų privers palydovę įkristi gilyn į didžiąją žvaigždę ir joje sudegti. Šis atradimas yra pirmas kartas, kai prie supermilžinės aptikta tokia artima kompanionė. Juo buvo kaip niekad gerai išnaudotos Gemini teleskopo galimybės, o ateityje panašų metodą bus galima taikyti ir kitų kintančių žvaigždžių analizei.

Tyrimo rezultatai publikuoti The Astrophysical Journal Letters.