„Atrasta superŽemė.“ Astronomai apstulbę. „Ji tikrai egzistuoja“

Astronomai atrado super žemę. L 98−59 f yra planeta, kuri nematoma, bet neabejotinai egzistuoja.

Mokslininkai patvirtino super žemės egzistavimą – penktosios planetos L 98−59 sistemoje, esančios maždaug už 35 šviesmečių nuo Žemės. Šis naujai atrastas pasaulis yra vadinamojoje gyvybei tinkamoje zonoje aplink savo žvaigždę, kur sąlygos yra potencialiai palankios skysto vandens buvimui.

L 98−59 sistema pirmą kartą patraukė dėmesį 2019 m., kai astronomai, naudodami NASA tranzitinį egzoplanetų tyrimo palydovą (TESS), joje atrado tris planetas. 2021 m. Čilėje esančios Europos pietinės observatorijos Labai didelio teleskopo (VLT) stebėjimai parodė ketvirtos planetos egzistavimą ir leido manyti, kad egzistuoja penkta, tačiau tuo metu trūko įtikinamų įrodymų, rašo „Dziennik naukowy“.

Šį proveržį įgalino Monrealio universiteto Trottier egzoplanetų tyrimų instituto (IRex) astronomų komanda. Jų išsami analizė patvirtino penktosios planetos, esančios žvaigždės gyvybei tinkamoje zonoje, egzistavimą – tai pagrindinis veiksnys, lemiantis galimą gyvybės egzistavimą.

L 98−59 sistema: išsamus žvilgsnis į naujus pasaulius

L 98−59 yra raudonoji nykštukė, aplink kurią skrieja planetos. Keturios anksčiau atrastos planetos skrieja itin glaudžiai, arčiau savo žvaigždės nei Merkurijus prie mūsų Saulės.

Pirmoji planeta yra uolėtas pasaulis, maždaug 84 % Žemės dydžio ir pusės Žemės masės.

Antroji planeta taip pat yra uolėta, 1,4 karto didesnė už Žemę. Astronomai spėja, kad šios dvi planetos gali būti itin vulkaninės dėl karščio bangų, panašiai kaip Jupiterio palydovas Ijo.

Trečioji egzoplaneta yra maždaug 1,5 karto didesnė už Žemę ir jos masė dvigubai didesnė, o jos sudėtis rodo didelį vandens kiekį – iki 30 % masės, todėl tai yra vandenynų pasaulis.

5-oji planeta: viltis dėl skysto vandens

Penktoji planeta, L 98−59 f, yra gyvybei tinkamoje zonoje ir iš žvaigždės gauna maždaug tiek pat energijos, kiek Žemė, todėl gali būti vidutinio klimato juostoje. Jos masė yra apie 2,8 Žemės masės, o orbitinis periodas – 23 dienos.

„Vidutinio klimato planetos buvimas tokioje kompaktiškoje sistemoje daro šį atradimą ypač įdomų. Tai pabrėžia nepaprastą egzoplanetų sistemų įvairovę“, – teigė pagrindinis tyrimo autorius Charlesas Cadieux.