„Galėtų reikšti pirmą gyvybės aptikimą už Saulės sistemos ribų. K2-18b labai turtinga vandens“

Šie junginiai Žemėje gaminami tik gyvų organizmų, todėl jų atradimas K2-18b galėjo reikšti pirmą gyvybės aptikimą už Saulės sistemos ribų. Tačiau netrukus kitos tyrimų grupės, analizavusios tuos pačius duomenis, pareiškė negalinčios patvirtinti šių teiginių. Dabar mokslininkai iš kelių institucijų suvienijo jėgas ir išnagrinėjo naujus keturių K2-18b tranzitų metu surinktus James Webb stebėjimų duomenis.

Prie šių duomenų pridėjo ankstesnius James Webb ir Hubble teleskopų duomenis ir gavo kaip niekad tikslų planetos atmosferos paveikslą. Naujieji rezultatai nerodo statistiškai reikšmingų DMS ar DMDS pėdsakų, tačiau atskleidžia, kad K2-18b labai turtinga vandens.

Šią išvadą tyrėjai grindžia tuo, jog atmosferoje tvirtai užfiksuotos metano ir anglies dvideginio molekulės. Jos ir rodo, kad planetoje turėtų būti daug vandens: arba maždaug 10-25 procentai masyvios atmosferos tūrio yra vanduo, arba plona atmosfera gaubia skysto vandens vandenyną.

Įdomu, kad atmosferoje nerasta vandens garų. Tai greičiausiai reiškia, kad vandens garai kondensuojasi giliau, nei įžvelgia mūsų instrumentai – toks atmosferos regionas vadinamas šalčio spąstais. Atmosferoje taip pat nerasta amoniako ir anglies monoksido. Amoniako nebuvimas dera su skysto vandenyno scenarijumi, nors ir nėra galutinis įrodymas. Nedideli aptikti DMS kiekiai gali susidaryti ir be gyvybės poveikio.

K2-18b priklauso subneptūnų klasei – planetoms, didesnėms už Žemę, bet mažesnėms už Neptūną. Tokių planetų Saulės sistemoje nėra, tačiau jos yra vienos dažniausiai aptinkamų egzoplanetų. Taigi šie rezultatai užpildo labai svarbią spragą mūsų supratime apie egzoplanetas: žinias apie hidrosferos ir masyvios vandeningos atmosferos formavimąsi masyvesnėje už Žemę planetoje.

Tyrimo rezultatai arXiv.