58 km ilgio monstras. Į artimiausią žvaigždę

„Project Hyperion“ konkurso nugalėtojai sugalvojo erdvėlaivį pavadinimu „Chrysalis“, aprūpintą branduolių sintezės varikliu, kuris, judėdamas 10 % šviesos greičiu, per 400 metų galės nugabenti tūkstančius žmonių į artimiausią žvaigždžių sistemą Kentauro Alfa (Alpha Centauri).

Šioje žvaigždių sistemoje aplink žvaigždę Kentauro Proksima (Proxima Centauri) sukasi į Žemę panaši planeta, vadinama Kentauro Proksima b (Proxima Centauri b), kuri, kaip manoma, tinkama gyvybei.

58 kilometrų ilgio erdvėlaivis išlaikytų dirbtinę gravitaciją dėl sukimosi. „Chrysalis“ turės visas sąlygas žmonėms gyventi, taip pat viską, kas būtina naujos planetos apgyvendinimui. Tačiau ne visi žmonės pasieks galutinį tikslą, ir tai padarys tik pirmųjų laivo gyventojų palikuonys.

Planeta Kentauro Proksima b yra už 4,2 šviesmečių, o vienas šviesmetis yra maždaug 9,5 trilijono kilometrų. Tai reiškia, kad „Chrysalis“ erdvėlaivis per maždaug 400 metų nukeliaus beveik 40 trilijonų kilometrų, judėdamas 10 % šviesos greičiu. Pagal inžinierių planą, „Chrysalis“ erdvėlaivis turėtų būti 58 kilometrų ilgio ir sverti apie 2,4 milijardo tonų.

Gravitacija erdvėlaivyje bus palaikoma cilindrinio erdvėlaivio sukimosi dėka. Erdvėlaivis galės judėti termobranduolinio variklio dėka, kurio viduje vyks vandenilio izotopų termobranduolinė sintezė. Ta pati termobranduolinė sintezė tieks energiją visiems laive esantiems įrenginiams.

Šis projektas yra grynai hipotetinis, nes kai kurios reikalingos technologijos dar neegzistuoja. Tačiau jis sudaro pagrindą panašaus erdvėlaivio sukūrimui ateityje, jei žmonės nuspręstų keliauti į artimiausią žvaigždę.

Pagal projektą, „Chrysalis“ erdvėlaivis iš pradžių galės sutalpinti 900–1000 žmonių, tačiau maksimali laivo talpa skirta 2400 žmonių. Atsižvelgiant į skrydžio trukmę, tolimąją planetą pasieks tik pirmųjų laivo gyventojų palikuonys, todėl jis skirtas sutalpinti kelias tarpžvaigždinių keliautojų kartas. Teoriškai toks laivas gali būti pastatytas per 20–25 metus.

Pagal projektą, cilindrinis laivas turės penkis lygius, kurie suksis aplink centrinę dalį. Šiuose lygiuose bus įrengtos viešosios erdvės, ūkiai, sodai, gyvenamieji pastatai, sandėliai ir kiti objektai.

• Pirmame, arčiausiai centro esančiame aukšte bus gaminamas maistas, kontroliuojamomis sąlygomis bus auginami augalai, grybai, mikrobai, vabzdžiai ir gyvuliai. Siekiant išsaugoti biologinę įvairovę, bus palaikoma įvairi aplinka, įskaitant atogrąžų ir borealinius miškus.
• Antrajame aukšte bus įrengtos laivo gyventojams skirtos viešosios erdvės, tokios kaip parkai, mokyklos, ligoninės ir bibliotekos.
• Trečias aukštas turėtų būti gyvenamieji pastatai.
• Ketvirtajame aukšte bus įsikūrę pramonės objektai – nuo atliekų perdirbimo ir farmacijos iki statybų.
• Penktame lygyje bus sandėliai įvairiems ištekliams, medžiagoms, įrangai ir mašinoms. „Chrysalis“ laivo konstruktoriai teigia, kad šį lygį galėtų valdyti robotai.

Inžinieriai teigia, kad už erdvėlaivio valdymą atsakingi asmenys bendradarbiaus su dirbtiniu intelektu, kuris užtikrins visos socialinės sistemos stabilumą, efektyvesnį žinių perdavimą tarp skirtingų kartų gyventojų ir gilesnį bendros „Chrysalis“ kosminio komplekso dinamikos supratimą.

Kol kas sunku pasakyti, kada bus sukurtos technologijos, reikalingos tokiam didžiuliam tarpžvaigždiniam erdvėlaiviui sukurti. Tačiau prieš 100 metų daugelis šiuolaikinių technologijų buvo laikomos fantazija, o dabar jos egzistuoja. Galbūt technologinė pažanga leis įgyvendinti panašų projektą, kokį pateikė inžinieriai.