„Didžiulė grėsmė iš kosmoso.“ Ko NASA mums nesako apie asteroidus, artėjančius prie Žemės

Kai į Žemės atmosferą rėžėsi ir virš Sibiro sudegė asteroidas, NASA mokslininkams prireikė vos septynių valandų, kad pastebėtų objektą, kol jis atsitrenkė į Žemę. Tiek laiko turėjome sureaguoti į galimą grėsmę, praneša „Daily Mail“.

Asteroidas buvo maždaug 70 centimetrų skersmens ir visiškai sudegė atmosferoje, nepadarydamas jokios žalos. Tačiau, pasak vyresniojo SETI instituto astronomo ir UNISTELLAR tinklo įkūrėjo dr. Franko Marchio, jis buvo per arti, kad būtų galima apsisaugoti. Jis pabrėžia, kad jei asteroidas būtų buvęs šiek tiek didesnis, pasekmės būtų buvusios daug tragiškesnės.

NASA ir Europos kosmoso agentūra (ESA) atidžiai stebi potencialiai pavojingus kosminius objektus, kurie galėtų kelti grėsmę Žemei. Tačiau dabartinių žmogiškųjų ir technologinių išteklių nepakanka, kad būtų galima laiku aptikti visas galimas grėsmes.

Ekspertas mano, kad jei mokslininkai nori apsaugoti žmoniją nuo potencialiai mirtino asteroido, jie turi apie tai įspėti iš anksto.

Jis siūlo pasitelkti astronomų mėgėjų bendruomenę, kad užpildytų spragas, kurių negali padengti profesionalai.

„Asteroidai gali priartėti prie Žemės bet kuriuo metu, ir tik nuolat stebėdami dangų visame pasaulyje galime juos sekti“, – sako F. Marchio.

Kaip išvengti pasaulinės katastrofos?

Šiuo metu Žemėje yra tik kelios profesionalios observatorijos, galinčios laiku aptikti ir identifikuoti potencialiai pavojingus objektus. Be to, dauguma šių teleskopų yra sutelkti keliuose regionuose. Jei, pavyzdžiui, asteroidas artėja prie Žemės iš Japonijos ar Rusijos pusės, mokslininkai tiesiog negali jo laiku pastebėti.

Jo siūlomas sprendimas – įrengti mažus, nebrangius teleskopus „aklosiose zonose“.

Astronomas taip pat mano, kad idealu būtų sukurti pasaulinį palydovų tinklą, kuris nuolat stebėtų dangų.

Tuo tarpu F. Marchio daugiausia dėmesio skiria kuo platesniam „išmaniųjų“ teleskopų diegimui namų ūkiuose visame pasaulyje. Jo įkurta bendrovė „UNISTELLAR“ gamina įperkamus teleskopus, leidžiančius mėgėjams sekti kosminius objektus. Surinkta informacija analizuojama viename pasauliniame tinkle.

Aptikus pavojingą asteroidą, apie susidūrimą pirmiausia patvirtina NASA „Sentry“ ir ESA „Meerkat“ sistemos. Tada informacija perduodama JT Tarptautiniam asteroidų perspėjimo tinklui, kad būtų koordinuojami būtini veiksmai.

Virš Sibiro sprogęs asteroidas COWECP5 buvo pastebėtas NASA finansuojamo teleskopo Arizonoje likus vos septynioms valandoms iki susidūrimo su Žemės atmosfera. Tuomet mėgėjai Japonijoje ir Australijoje savo teleskopais nustatė jo trajektoriją ir galimą kritimo vietą.

Ekspertas mano, kad norint apsaugoti Žemę, svarbu ne tik laiku pastebėti artėjantį mirtiną asteroidą, bet ir užsitikrinti pakankamai laiko imtis veiksmų.

Gera žinia ta, kad prieš dvejus metus buvo atliktas sėkmingas eksperimentas, įrodantis, kad įmanoma nukreipti asteroidą nuo jo kurso, jei iš anksto žinome, kad įvyks susidūrimas.

NASA eksperimento metu DART zondas tyčia rėžėsi į asteroido paviršių, pakeisdamas jo trajektoriją. Eksperimento rezultatai bus visiškai patvirtinti tik 2026 m., kai ESA misija „Hera“ užbaigs išsamią analizę, tačiau pradiniai duomenys yra daug žadantys.

Ekspertas mano, kad UNISTELLAR tinklą reikėtų toliau plėsti, kad astronomai mėgėjai galėtų kuo greičiau identifikuoti visus potencialiai pavojingus asteroidus. Jo tikslas – sukurti išsamų žemėlapį, kuris apimtų visus arčiausiai Žemės esančius kosminius objektus, siekiant užkirsti kelią galimoms grėsmėms.