JWST
.


Visata vis dar saugo daug paslapčių apie savo kilmę, tačiau naujausi stebėjimai priartina mus prie jų atskleidimo. Jameso Webbo kosminis teleskopas ką tik pateikė duomenų, kurie gali pakeisti mūsų supratimą apie pirmuosius kosminės evoliucijos etapus. Ką jis rado laiko tarpe, besitęsiančiame beveik iki pat Didžiojo sprogimo?


Egzoplanetų aptinkama prie praktiškai visų žvaigždžių, kurias tik pakankamai detaliai ištiriame. Dažniausiai Paukščių Take randamos žvaigždės yra mažos, vadinamos M tipo nykštukėmis.


Jameso Webbo kosminis teleskopas (JWST) pastebėjo tolimiausią iki šiol stebėtą galaktiką – ir dar kartą pagerino savo paties rekordą.


Mūsų Galaktika, Paukščių Takas, šiandieninėje Visatoje yra ganėtinai vidutiniška – tiek savo mase, tiek žvaigždžių formavimosi sparta.


Kai Saulė artės prie gyvenimo pabaigos ir virs raudonąja milžine, išsipūtusi ji praris Merkurijų, Venerą, o galbūt ir Žemę. Kai kuriose raudonosiose milžinėse matyti palyginus neseniai – per pastaruosius šimtmečius – prarytų planetų pėdsakai. Prieš keletą metų teleskopu „Zwicky Transient Facility“, esančiu Kalifornijoje, JAV, pastebėtas žybsnis, kuris iš pradžių atrodė kaip būtent tokia planetos pražūtis, kurią stebėti galėjome realiu laiku.


Einšteino žiedas sukurtas dėl gravitacinio lęšio. Jis pagrįstas gravitacija, kurią sukuria didžiulės struktūros, tokios kaip galaktikų spiečiai.


Tyrinėdami ankstyvąją Visatą Jameso Webbo kosminiu teleskopu (JWST), astronomai vis atranda monstriškų juodųjų skylių, kurios, regis, auga pernelyg didelės ir pernelyg greitai, kad jas paaiškintų kosmologiniai modeliai. Dabar nauji ypatingai godaus ir visas taisykles laužančio objekto stebėjimai gali padėti atskleisti, kodėl taip yra.


Šiuolaikiniai teleskopai leidžia pažvelgti giliai į Visatą. NASA netrukus susidurs su sprendimu, kuris gali pakeisti mūsų kosminės erdvės suvokimą.


„Šios pirmosios galaktikos ištisus dešimtmečius buvo likusios už mūsų stebėjimo ribų“, – sako mokslininkai.


Jameso Webbo kosminio teleskopo (JWST) atradimai toliau plečia mūsų supratimo apie visatą ribas.


Astronomai jau seniai mano, kad lediniuose milžinuose Urane ir Neptūne gausu užšalusio vandens. Tačiau naujas tyrimas rodo, kad juose taip pat gali būti tonos metano ledo. Naujo tyrimo išvados gali padėti išspręsti galvosūkį, kaip šie lediniai pasauliai susiformavo.


Šimtų keistų, laisvai plūduriuojančių planetų, kurias aptiko Jameso Webbo kosminis teleskopas (JWST), paslaptis gali būti dar labiau priartėjusi prie atskleidimo.