Ateivių laivas? Protus jaukiantis 3I/ATLAS. Pirmoji JWST nuotrauka. Netikėtas atradimas (Foto)

JWST padarė pirmąjį tarpžvaigždinės kometos 3I/ATLAS, kuri buvo atrasta liepos pradžioje, vaizdą. Tai tik trečiasis Saulės sistemoje atrastas tarpžvaigždinis objektas, kilęs iš kitos žvaigždžių sistemos. Kiti du tarpžvaigždiniai ateiviai buvo 1I/ʻOumuamua ir kometa 2I/Borisov. Tyrimo autoriai, panaudoję naujus duomenis, siekė geriau suprasti kometos 3I/ATLAS cheminę sudėtį, padarė netikėtą atradimą.

Nors didžioji dauguma mokslininkų mano, kad 3I/ATLAS yra tarpžvaigždinė kometa, atskridusi iš kitos žvaigždžių sistemos, yra mokslininkų, kurie laikosi kitokios nuomonės. Kaip jau rašėme ČIA, šie mokslininkai teigia, kad 3I/ATLAS iš tikrųjų gali būti nežemiškos civilizacijos sukurtas erdvėlaivis.

Here is the same ultra-low-resolution image of 3I/ATLAS, smeared into a noiseless blur, with pixel sizes much larger than for the SPHERE-X image, even though SPHERE-X has a pixel resolution of 6.2 arc seconds, while JWST has a pixel resolution of 0.07 arc seconds.
All for the… pic.twitter.com/BNqevZLvTx

— Red Collie (Dr. Horace Drew) scientist/inventor (@RedCollie1) August 26, 2025

Anksčiau astronomai padarė išvadą, kad kometa 3I/ATLAS, skriejanti per Saulės sistemą maždaug 200 000 km/val. greičiu, bus arti Marso, tada Žemės ir galiausiai Saulės. Po to tarpžvaigždinis objektas turėtų palikti Saulės sistemą.

Ankstesni tyrimai rodo, kad kometos branduolio plotis yra apie 5 km, o tarpžvaigždinio objekto amžius – apie 7 milijardai metų. Tai reiškia, kad kometa yra maždaug 2,4 milijardo metų senesnė už Saulę.

Astronomai toliau tyrinėja tarpžvaigždinę kometą, jai artėjant link vidinės Saulės sistemos. Anksčiau, astronomai naudojo Hablo kosminį teleskopą, kad gautų vieną geriausių 3I/ATLAS nuotraukų. Dabar astronomai panaudojo Webbo kosminį teleskopą, kad gautų 3I/ATLAS vaizdą infraraudonųjų spindulių šviesoje. Šis vaizdas suteikė naujos informacijos apie kometos cheminę sudėtį.

Interstellar comet 3I/ATLAS is slowly giving up its secrets. New JWST observations give a great view of its dusty coma & show unusual levels of carbon dioxide billowing off its nucleus.

These are clues about how it formed in a star system far, far away. https://t.co/GwPpOkqA7m pic.twitter.com/NivVF75uQt

— Corey S. Powell (@coreyspowell) August 26, 2025

Kometoms artėjant prie Saulės, žvaigždės skleidžiama šiluma kaitina kometos branduolyje esančią sušalusią medžiagą. Dėl to medžiaga iš kietos būsenos pasikeičia į dujinę. Dėl to aplink kometos branduolį susidaro dujinis apvalkalas, vadinamas koma, o vėliau – kometos uodega.

Kometa 3I/ATLAS, artėjant prie Saulės, suformavo komą, kurioje astronomai aptiko anglies dioksido, vandens garų, anglies monoksido ir karbonilo sulfido dujų pėdsakų. Astronomai nustebo radę didžiausią kada nors kometoje stebėtą anglies dioksido ir vandens santykį. Tai galėtų padėti suprasti sąlygas, kuriomis susiformavo kometa 3I/ATLAS.

Mokslininkai mano, kad didelis anglies dioksido kiekis 3I/ATLAS komoje gali rodyti, kad tarpžvaigždinės kometos branduolys yra užpildytas šia medžiaga. Tai gali reikšti, kad kometos branduolyje yra ledo, kuris buvo veikiamas intensyvesnės spinduliuotės nei Saulės sistemos kometos.

Kita vertus, astronomai mano, kad didelis anglies dioksido kiekis gali rodyti, jog kometa 3I/ATLAS galėjo susiformuoti tam tikroje savo žvaigždžių sistemos vietoje, vadinamoje anglies dioksido ledo linija, protoplanetiniame diske, supančiame jauną žvaigždę. Ši linija yra vieta aplink jauną žvaigždę, kur temperatūra nukrenta tiek, kad anglies dioksido pakanka, jog jis iš dujinės būsenos pasikeistų į kietą. Tai yra, jis virstų ledu.

Astronomai teigia, kad mažas vandens garų kiekis kometos 3I/ATLAS kometoje gali rodyti, kad kometos branduolyje yra kažkas, kas neleidžia šilumai patekti į vidų. Tai gali neleisti padidėti vandens kiekiui, kuris virsta iš ledo į garus, palyginti su greičiu, kuriuo anglies dioksidas ir anglies monoksidas virsta iš ledo į dujas.

Astronomai planuoja toliau tyrinėti 3I/ATLAS, kad geriau suprastų jos savybes ir cheminę sudėtį. Šios kometos tyrinėjimas galėtų padėti mums suprasti tikslias sąlygas, kuriomis ji susiformavo kitoje žvaigždžių sistemoje prieš milijardus metų. Šiuos rezultatus galima palyginti su tuo, ką mokslininkai sužinojo apie sąlygas aplink Saulę prieš 4,6 milijardo metų, kai Saulės sistemoje formavosi planetos, asteroidai ir kometos.