Ar Mėnulis taps branduolinių lenktynių poligonu? NASA planas šokiravo ekspertus

JAV kosmoso agentūra NASA paskelbė apie planus iki 2030 metų Mėnulyje pastatyti branduolinį reaktorių. Tai būtų pirmas toks projektas Mėnulio paviršiuje, kurio tikslas – užtikrinti nuolatinę energijos gamybą būsimiems tyrinėjimams ir gyvenamosioms bazėms. Vis dėlto ekspertai perspėja, kad planas nėra vien tik technologinis – jį lydi geopolitiniai motyvai, konkurencija su kitomis valstybėmis ir diskusijos dėl kosmoso teritorijų statuso, rašo bbc.com.

Reaguoja į Kinijos ir Rusijos aktyvumą

Reaguodama į Kinijos ir Rusijos planus Mėnulyje plėtoti branduolinę energetiką, NASA taip pat spartina savo projektus.

JAV siekia iki 2030 metų pastatyti pirmąjį branduolinį reaktorių Mėnulyje, taip užtikrindama stabilią elektros energiją bazėms, kur saulės šviesa dėl ilgos paros trukmės ne visada yra patikimas šaltinis.

Kaip praneša JAV žiniasklaida, apie šiuos planus neseniai užsiminė laikinas NASA vadovas Seanas Duffy.

Jo teigimu, kitos šalys – ypač Kinija ir Rusija – jau kuria savo Mėnulio elektrinių projektus ir netgi galėtų paskelbti tam tikras Mėnulio teritorijas „draudžiamomis zonomis“, kuriose prieiti kitiems būtų ribojama.

Tokių „saugos zonų“ koncepcija numatyta dar 2020 metais pasirašytuose vadinamuosiuose Artemidės susitarimuose – tarptautiniuose principuose dėl bendradarbiavimo Mėnulio paviršiuje.

Jose numatyta, kad šalia tyrimų įrenginių ir bazių būtų nustatomos teritorijų ribos, kurių kitos šalys neprašautų. Tačiau ekspertai įspėja, kad tai gali tapti pretekstu faktiškai skelbti tam tikrą teritoriją „sava“.

Kodėl branduolinis reaktorius?

Vienas pagrindinių iššūkių gyvenant Mėnulyje yra patikimas energijos tiekimas. Mėnulio para trunka apie 28 Žemės paras, iš kurių dvi savaitės yra tamsios – saulės energija tokiu metu tampa neefektyvi.

Dėl to mokslininkai ieško alternatyvių energijos šaltinių, ir vienas iš perspektyviausių yra mažo galingumo branduolinis reaktorius.

NASA tikisi, kad pirmasis Mėnulio reaktorius galės pagaminti apie 100 kilovatų elektros energijos – tiek pakaktų mažai bazinei stotelei.

„Siekiant tinkamai patobulinti šią itin svarbią technologiją, agentūra privalo veikti greitai“, – teigiama NASA kreipimesi, kurį pasirašė S.Duffy.

Dar 2022 metais NASA sudarė tris sutartis po 5 mln. JAV dolerių (apie 4,3 mln. eurų) kiekviena, skirta mažo galingumo branduolinio reaktoriaus projektavimui. Dabar kviečiamos naujos bendrovės teikti pasiūlymus realiam statybos etapui.

Ambicingas planas, bet ar įgyvendinamas?

Nepaisant optimizmo, daugelis mokslininkų abejoja, ar projektas gali būti įgyvendintas per numatytą trumpą laiką.

NASA šiuo metu susiduria su biudžeto sumažinimais, o žmonių grąžinimo į Mėnulį misija „Artemis 3“ jau ne kartą buvo atidėta – paskutinis tikslas nukeltas į 2027 metus.

„Jei turite branduolinę energiją bazei, bet neturite galimybės ten nugabenti žmonių ir įrangos, iš to nėra daug naudos. Šiuo metu planai neatrodo labai suderinti“, – sako dr. Simeonas Barberis, planetologas iš Atvirojo universiteto (Open University) Jungtinėje Karalystėje.

Be to, kyla ir saugumo klausimų – radioaktyviųjų medžiagų paleidimas per Žemės atmosferą visuomet kelia riziką. Kai kurie mokslininkai taip pat išreiškia susirūpinimą, kad šie projektai gali skatinti ne bendradarbiavimą, o geopolitinę įtampą kosmose.

„Atrodo, kad grįžtame į senąsias pirmųjų kosminių lenktynių dienas, o tai, žvelgiant iš mokslinės perspektyvos, yra šiek tiek nuviliantis ir nerimą keliantis įvykis“, – priduria dr. S.Barberis.

Kinija ir Rusija jau paskelbė, kad iki 2035 metų Mėnulyje planuoja pastatyti automatizuotą atominę elektrinę. Be to, tokios šalys kaip Indija ir Japonija taip pat aktyviai investuoja į ilgalaikius Mėnulio tyrinėjimo planus.