Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Astronomija ir kosmonautika |
Dešimtmečius mokslas tikėjo, kad didžioji dalis mūsų Visatos mums lieka nematoma. Ją sudaro du nematomi komponentai: tamsioji materija ir tamsioji energija.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Otavos universiteto (Kanada) fizikos profesorius Rajendra Gupta pasiūlė alternatyvią teoriją, kuri paaiškintų Visatą be tamsiosios materijos ir tamsiosios energijos egzistavimo. Fizikas teigia, kad toks įprastas modelis trukdo pažangai. „Jei sutiktume, kad mūsų Visatai yra 26,7 milijardo metų, tai leistų mums visiškai atsisakyti tamsiosios materijos egzistavimo idėjos“, – sako Gupta. Guptos metodas pagrįstas dviem sąvokomis: kovariantinių sąsajų konstantomis (covarying coupling constants, CCC) ir pavargusia šviesa (tired light, TL). CCC teigia, kad pagrindinės fizikinės konstantos tam tikromis sąlygomis gali kisti arba „lydėti“ tokius pokyčius, o ne būti absoliučiai pastoviais dydžiais. Pavyzdžiui, ši koncepcija teigia, kad šviesos greitis kartais gali kisti. Savo ruožtu pavargusios šviesos teorija siekia paaiškinti, kodėl tolimų galaktikų šviesa yra raudonojo poslinkio. Visuotinai pripažįstama, kad raudonasis poslinkis rodo, jog Visata plečiasi didėjančiu greičiu dėl tamsiosios energijos ir kad šviesos bangos iš tolimų galaktikų yra ištemptos, pasislinkdamos link raudonos spalvos. Tačiau pavargusios šviesos teorija teigia, kad fotonai yra priversti spinduliuoti energiją didžiuliais atstumais, todėl šviesa pasislenka link raudonos spalvos. Standartinis požiūris teigia, kad tamsioji materija sudaro apie 27 % Visatos. Paprastoji materija – ta, kurią galime matyti tiesiogiai – sudaro mažiau nei 5 %. Tamsioji energija yra atsakinga už greitėjantį Visatos plėtimąsi. Remdamiesi šiuo visuotinai priimtu požiūriu, mokslininkai teigia, kad Visatos amžius yra apie 13,8 milijardo metų. Tačiau Gupta teigia, kad gamtos jėgos laikui bėgant silpnėja, todėl mums nereikia tamsiosios energijos, kad paaiškintume greitėjantį Visatos plėtimąsi. Jis taip pat teigia, kad tamsiosios materijos galima atsisakyti, jei leisime konstantoms kisti. Fizikas mano, kad šviesa, keliaudama dideliais atstumais, gali prarasti nedidelį energijos kiekį. „Skirtingai nuo standartinių kosmologinių teorijų, kur pagreitėjęs Visatos plėtimasis aiškinamas tamsiąja energija, mūsų rezultatai rodo, kad šis plėtimasis vyksta dėl gamtos jėgų susilpnėjimo, o ne dėl tamsiosios energijos“, – teigia mokslininkas. Jei ši nepaprasta teorija iš tiesų bus patvirtinta, ji pakeis daugelį dalykų šiuolaikiniame moksle. Ji pasiūlys naujų būdų paaiškinti kosminę mikrobangų foninę spinduliuotę, galaktikų formavimosi ir augimo chronologiją bei šviesos lūžimą jai pasiekiant mūsų teleskopus. Ji taip pat pakeis mūsų laiko supratimą, nes raudonasis poslinkis nebebus plėtimosi matas. Tai sukeltų abejonių dėl Didžiojo sprogimo teorija pagrįstos laiko juostos, todėl tokius teiginius reikia atidžiai išnagrinėti.
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.
|