Visata
.


Dešimtmečius mokslas tikėjo, kad didžioji dalis mūsų Visatos mums lieka nematoma. Ją sudaro du nematomi komponentai: tamsioji materija ir tamsioji energija.


Naujas tyrimas, regis, atsakė į ilgai mokslininkus kamavusį klausimą. Astronominiai duomenys tiksliai atskleidė, kokia bus Visatos pabaiga ir kada ji įvyks.


Prieš daugiau nei 60 metų mokslininkai oficialiai pripažino, kad Didžiojo sprogimo teorija tiksliai apibūdina Visatos kilmę. Tačiau apie šį įvykį sklando keli mitai, kuriais tiki daugelis žmonių.


Po Didžiojo sprogimo likęs kosminis mikrobangų foninis spinduliavimas yra vienas iš pagrindinių įrodymų, kad Visata gimė iš sprogimo įvykio prieš 13,8 milijardo metų. Naujas atradimas meta iššūkį standartiniam kosmologiniam modeliui ir mokslininkai mano, kad Visatos istoriją gali tekti perrašyti.


Įsivaizduokite, diena iš dienos gyvenate sau įprastą gyvenimą, kol sužinote, jog kažkur, galbūt net ne mūsų visatoje, yra jūsų klonas. Ir ne šiaip klonas, o visiškai priešingas jūsų dvynys – „anti-jūs“, kuris valgo „anti-maistą“, kvėpuoja „anti-oru“, galbūt rezga „anti-planus“, o ir toji visata yra sudaryta visai ne iš mums pažįstamų dalelių, o jų priešingybių. Skamba kaip mokslinė fantastika? Tiesa, tačiau ne be išimčių.


Mokslininkų skaičiavimai rodo, kad Visatoje kas sekundę įvyksta daugybė supernovų sprogimų, tačiau sprogimų skaičiaus diapazonas yra labai platus ir priklauso nuo kelių veiksnių.