Žemė virs ugnies kamuoliu. Hawkingas numatė. Ar žmonija išvys Visatos pabaigą?

Stephenas Hawkingas visą laiką buvo teisus. Kadangi Visata šiuo metu nuolat plečiasi ir tęsiasi toliau nei žmonės gali matyti, jos pabaiga itin sunkiai numatoma.

Bet kas nutiks, kai šis plėtimasis baigsis? Ar prasidės susitraukimas? Ar galiausiai viską praris juodoji skylė? Ar mūsų Saulės sprogimas sukels masinį sunaikinimą? Šie klausimai dešimtmečius kamavo mokslininkų ir astronomų protus, tačiau atsakymą rado Stephenas Hawkingas – vienas įtakingiausių mūsų laikų fizikų.

Tarp galimų Visatos pabaigos scenarijų yra versija, kad viską prarys juodoji skylė. Tačiau ne taip, kaip įsivaizduoja mokslinės fantastikos gerbėjai. Visata pilna šių kosminių „rijikų“, kurie sunaikina viską savo kelyje: nuo žvaigždžių iki planetų ir kometų, net šviesa negali ištrūkti iš jų gravitacijos. Prireiktų milijardų metų, kad ji prarytų visą Visatą – jei plėtimasis staiga sustotų.

Visatos pabaiga lemtų ne tik visos materijos išnykimą, bet ir pačios laiko sąvokos išnykimą. Jei juodoji skylė taptų paskutiniu objektu didžiuliame kosmose (o mokslininkai nežino, kas vyksta jos viduje), tuomet laiko įprasta prasme nebeliktų. Kita vertus, galaktikų yra tiek daug, kad NASA net negali suskaičiuoti tikslaus jų skaičiaus, tik pateikia teorijas. Taigi, ar absoliučiai viskas bus absorbuota? Hawkingas manė, kad ne.

Mokslininkai jau seniai manė, kad Visata gali egzistuoti beveik amžinai – maždaug tiek, kiek trunka vienetas ir 1100 nulių. Tačiau nauji Radboudo universiteto Nyderlanduose tyrimai rodo, kad „laikrodis“ gali sustoti daug anksčiau. Fiziko Michaelo Wondrako ir matematiko Walterio van Suyleko komanda sukūrė idėją, kurią pirmasis pasiūlė Stephenas Hawkingas. Jis tikėjo, kad juodosios skylės neauga neribotą laiką, kaip siūlė Einšteino teorija, o palaipsniui praranda energiją ir galiausiai išnyksta.

Naudodami šį metodą, tyrėjai apskaičiavo, kad Visata gali egzistuoti „tik“ 10⁷⁸ metų. Vis dar nesuvokiamai ilgas laikas, bet gerokai trumpesnis nei manyta anksčiau. Norėdami patikrinti savo skaičiavimus, mokslininkai ištyrė, kiek laiko užtruktų, kol kolapsuotų „užsispyrusios“ žvaigždės Visatoje. Tai jiems davė viršutinę materijos egzistavimo ribą.

Ar kada nors pamatysime Visatos pabaigą?

Žemė tiek laiko neišsilaikys. Hawkingas kartą perspėjo, kad žmonija gali išeikvoti planetos išteklius vos per kelis šimtus metų, paversdama ją ugnies kamuoliu gerokai anksčiau, nei užges žvaigždės. Kai kurie mokslininkai mano, kad tamsioji energija, jėga, plečianti Visatą, gali silpnėti. Jei taip, tai Visata vieną dieną gali vėl kolapsuoti.

Kas kelis milijonus metų Žemė patiria katastrofišką įvykį, kuris sunaikina esamas rūšis ir sukuria naujas ekosistemas. Homo sapiens atsirado po vieno tokio įvykio vos prieš 300 000 metų – tai tik maža dalis planetos 4,5 milijardo metų egzistavimo. Tačiau žmonija dar gali turėti laiko išsiplėsti už Saulės sistemos ribų.