Nustebsite! Kas bendro tarp Žemės sukimosi ir deguonies?

Nors Žemės sukimosi lėtėjimas per mūsų gyvenimą beveik nepastebimas, per milijardus metų jis sukėlė esminių planetos pokyčių. Nauji tyrimai rodo, kad ilgesnės dienos galėjo tiesiogiai prisidėti prie didelio deguonies kiekio atsiradimo atmosferoje – proceso, be kurio gyvybė, tokia, kokią ją žinome, nebūtų įmanoma, rašo „Science Alert“.

Nuo pat susiformavimo prieš maždaug 4,5 milijardus metų Žemės sukimasis palaipsniui lėtėja, todėl dienos tampa vis ilgesnės.

Nors Žemės sulėtėjimas nėra pastebimas žmogaus gyvenimo trukmės mastu, jis yra pakankamas, kad per milijonus metų įvyktų reikšmingi pokyčiai. Vienas iš tų pokyčių yra bene reikšmingiausias iš visų: pagal 2021 m. tyrimą, dienų pailgėjimas yra susijęs su Žemės atmosferos prisotinimu deguonimi.

Tiksliau tariant, cianobakterijos, kurios atsirado ir paplito maždaug prieš 2,4 milijardo metų, galėjo pradėti gaminti daugiau deguonies kaip savo medžiagų apykaitos šalutinį produktą, nes Žemės dienos tuo metu ilgėjo.

„Ilgalaikis klausimas žemės mokslų srityje buvo, kaip Žemės atmosfera gavo deguonį ir kokie veiksniai lėmė, kada įvyko šis deguonies prisotinimas. Mūsų tyrimai rodo, kad Žemės sukimosi greitis, kitaip tariant, jos paros trukmė, galėjo turėti didelę įtaką Žemės oksigenacijos modeliui ir laikui“, – paaiškino Mičigano universiteto mikrobiologas Gregory Dick.

Šioje istorijoje yra du pagrindiniai komponentai, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo neturintys daug bendro vienas su kitu. Pirmasis yra tai, kad Žemės sukimasis lėtėja.

Žemės sukimasis lėtėja dėl to, kad Mėnulis daro gravitacinį poveikį planetai, o tai sukelia sukimosi sulėtėjimą, nes Mėnulis palaipsniui tolsta.

Remiantis fosilijų duomenimis, žinoma, kad prieš 1,4 milijardo metų dienos trukdavo tik 18 valandų, o prieš 70 milijonų metų jos buvo pusvalandžiu trumpesnės nei šiandien. Įrodymai rodo, kad per šimtmetį dienos pailgėja 1,8 milisekundės.

Antrasis komponentas yra vadinamasis Didysis oksidacijos įvykis – kai cianobakterijos atsirado tokiu dideliu kiekiu, kad Žemės atmosferoje staigiai ir žymiai padidėjo deguonies kiekis.

Mokslininkai mano, kad be šios oksidacijos gyvybė tokią, kokią mes ją žinome, nebūtų galėjusi atsirasti; taigi, nors šiandien cianobakterijos gali būti šiek tiek nepelnytai pastebėtos, be jų tikriausiai nebūtume čia.