Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Astronomija ir kosmonautika |
Planetos branduolio struktūra suteikia svarbių žinių apie jos formavimąsi, be to, yra labai svarbi magnetinio lauko generavimui. Žemės magnetinį lauką kuria srovės išoriniame skystame branduolyje, kuris gaubia vidinį kietąjį.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Marso atveju ilgą laiką buvo žinoma, kad jo branduolys bent iš dalies yra skystas, tačiau nebuvo aišku, ar egzistuoja ir kieta vidinė dalis. Dabar mokslininkai, analizuodami NASA InSight zondo surinktus seisminius duomenis, pirmą kartą patvirtino, kad Marsas turi ir kietą vidinį branduolį. Tyrėjai išanalizavo 23 Marso drebėjimus, užfiksuotus InSight misijos metu 2018-2022 metais. Seisminės bangos, keliaudamos per planetos vidų, atsispindi ar lūžta ties struktūrinių komponentų ribomis, tokiomis kaip mantijos-branduolio perėjimas. Naujojo tyrimo autoriai identifikavo du seisminius signalus: vieną, kuris eina per giliausią branduolį iki pat centro, ir kitą, atspindintį nuo vidinio branduolio ribos. Šie signalai neabejotinai rodo vidinio branduolio egzistavimą. Marso vidinio branduolio spindulys siekia apie 613 kilometrų – tai sudaro apie penktadalį visos planetos spindulio, panašiai kaip Žemėje. Seisminių bangų greitis vidiniame branduolyje išauga maždaug 30 %, kas rodo kietos medžiagos egzistavimą. Vidinis branduolys greičiausiai susideda iš geležies ir nikelio, kaip ir Žemės, tačiau galbūt yra praturtintas lengvesniais elementais, tokiais kaip deguonis. Išorinis skystasis branduolys driekiasi nuo 613 iki 1800 kilometrų nuo planetos centro. Pradžioje Marso branduolys greičiausiai buvo visiškai skystas, o kristalizuotis pradėjo planetai vėstant ir palaipsniui stingsta toliau. Šis atradimas gali padėti suprasti, kodėl Marsas šiuo metu neturi magnetinio lauko – lėta branduolio kristalizacija galėjo nutraukti dinamo procesą, kuris ir generuoja magnetinį lauką. Tyrimo rezultatai publikuojami Nature. |