Kurios kometos praskriejo arčiausiai Žemės ir kada?

Kometos yra tipiškas pavyzdys. Jų praskriejimas buvo užfiksuotas senovėje, nors tikroji kometų prigimtis buvo suprasta tik daug vėliau. Tikslūs astronominiai matavimai ir stebėjimai tapo įmanomi tik dėl mokslo plėtros. Kurios kometos praskriejo arčiausiai Žemės ir kada?

Kometas stebėjo senovės astronomai. Seniausi įrašai šia tema yra iš Kinijos ir yra susiję su Halio (Halley) kometa (apie 240 m. pr. Kr.). Jų praskriejimą taip pat užfiksavo senovės graikai ir romėnai. Iš pradžių šių reiškinių pobūdis nebuvo žinomas. Danų astronomas Tycho Brahe 1557 m. įrodė, kad kometos turi nežemišką kilmę, pradėdamas naują mokslinių kometų tyrimų erą.

Kometų stebėjimai iki XVI amžiaus neleidžia nustatyti jų trajektorijų taip, kaip tai daroma naudojant šiandieninius astronominius prietaisus ir skaičiavimus. Anksčiau manyta, kad kometos yra Žemės reiškiniai, o ne dangaus kūnai. Brahe pirmasis pastebėjo ir aprašė, kad kometos praskrieja toli už Mėnulio orbitos.

Kometos skirstomos į trumpaperiodes kometas (skriejimo periodas trumpesnis nei 200 metų), ilgaperiodes kometas (virš 200 metų) ir neperiodines kometas (pasirodo tik vieną kartą). Pirmųjų atveju jos gali vėl pasirodyti netoli Žemės. Pastarosios yra išmestos iš savo orbitos, todėl net jei jos būtų pastebėtos senovėje, nėra galimybės pakartoti stebėjimo naudojant šiuolaikinę įrangą.

Lekselio kometa

Laikoma, kad arčiausiai Žemės yra praskirejusi Lekselio (Lexell) kometa (D/1770 L1), kurią 1770 m. birželį atrado prancūzų astronomas Charles'is Messier. Šis objektas priartėjo prie Žemės per 2,2 mln. km (0,015 AU) – tai rekordas stebėjimų istorijoje. Tai tik 6 kartus didesnis atstumas nei nuo Žemės iki Mėnulio. XVIII amžiuje dar nebuvo tikslių matavimo metodų, tačiau manoma, kad kometos branduolio skersmuo galėjo siekti net 12 km.

Šis stebėjimas greičiausiai nebus pakartotas, nes D/1770 L1 laikoma dingusia kometa, o tai reiškia, kad jos neįmanoma rasti stebėjimais. Iš pradžių manyta, kad ji skrieja už Saulės sistemos ribų ir juda paraboline trajektorija. Tačiau vėlesni tyrimai parodė elipsinę orbitą ir 5,58 metų orbitinį periodą.

Tačiau Lekselio kometa niekada nebuvo matyta nei iki 1770 m., nei po jo. Jos orbitos formą prieš trejus metus greičiausiai reikšmingai pakeitė Jupiterio gravitacinė įtaka. 2018 m. atlikti tyrimai patvirtino šiuos skaičiavimus. Nepaisant to, Lekselio kometos vieta lieka nežinoma.

55P/Tempel-Tuttle

55P/Tempel-Tuttle yra periodinė kometa, kurią 1865 ir 1866 m. nepriklausomai vienas nuo kito atrado astronomai Wilhelmas Tempelis Marselyje ir Horace'as Parnellas Tuttle'as Harvardo koledžo observatorijoje. Nors ji buvo pastebėta anksčiau, iš pradžių ji nebuvo laikoma periodine kometa. Vėliau buvo nustatyta, kad jos orbitinis periodas yra 33,24 metų. Manoma, kad ši kometa yra antra arčiausiai Žemės. Tačiau įdomu tai, kad šis priartėjimas įvyko... 1366 m.

To meto kinų metraštininkai užfiksavo „žėrinčios žvaigždės“ pasirodymą danguje. Remiantis XX a. astronomų skaičiavimais, šiuose pranešimuose buvo minima 55P/Tempel-Tuttle kometa, o ji priartėjo prie Žemės per 3,43 mln. km (0,0229 AU). Gali būti, kad kometos praskriejimas buvo pastebėtas ir 1234 m., nors apie tai užsiminta tik vieną kartą Japonijoje ir Kinijoje 1035 m., tačiau tuo metu jos plika akimi galbūt nebuvo galima pamatyti.

Kometa 55P/Tempel-Tuttle XX amžiuje buvo stebėta dar kelis kartus. Paskutinį kartą ji buvo matyta 1998 m. Jos orbitinis periodas yra 33,83 metų, o artimiausias perihelis bus 2031 m. gegužės 20 d., taigi ji bus matoma po mažiau nei šešerių metų.

IRAS-Araki-Alcock

Per du šimtus metų stebėjimų istoriją arčiausiai Žemės priartėjo kometa C/1983 H1 (IRAS–Araki–Alcock). Tai įvyko 1983 m. gegužės 11 d. 9,2 kilometro skersmens objektas praskriejo nuo mūsų planetos per 4,67 milijono kilometrų (0,0312 AU). Artimiausiu metu objektas buvo matomas plika akimi ir danguje atrodė maždaug Mėnulio dydžio.

Kometą atrado IRAS palydovas ir du astronomai mėgėjai – George'as Alcockas iš Jungtinės Karalystės ir Genichi Araki iš Japonijos. Ji buvo matoma iš viso 160 dienų ir buvo atlikti 347 astronominiai stebėjimai.

C/1983 H1 judėjo dangumi maždaug 30 laipsnių per dieną kampiniu greičiu. Tai ilgaperiodė kometa, skriejanti aplink Saulę pailginta orbita. Jos orbitinis periodas yra 970 metų, o tai reiškia, kad ji kitą kartą prie Saulės (ir Žemės) priartės tik apie 2953 m.