„Šiurpas per kūną! Po smūgio atsirado gyvybė!“ (Foto)

Prieš 78 milijonus metų į dabartinės Suomijos teritoriją atsitrenkė 1,6 kilometro pločio asteroidas. Smūgis sukūrė 23 kilometrų skersmens ir 750 metrų gylio kraterį. Galingas smūgis pažeidė po krateriu esančias uolienas ir sukūrė karšto gruntinio vandens sistemą.

Tyrėjai jau seniai įtarė, kad po tokių katastrofiškų smūgių gyvybė gali kolonizuoti suskilusių uolienų plyšius ir per juos tekantį šiltą vandenį. Tačiau tikslų gyvybės atsiradimo laiką sunku nustatyti.

Naujas tyrimas pirmą kartą atskleidė, kada tiksliai mikrobai kolonizavo hidroterminę sistemą po Lappajervi krateriu. Mokslininkai panaudojo šiuolaikinę izotopų analizę ir radioizotopų datavimą, kad stebėtų mikrobų sulfatinį kvėpavimą mineraluose ir uolienų plyšiuose.

Kaip aiškina Švedijos Linnaeus universiteto doktorantas Jacobas Gustafssonas: „Mes ne tik matome gyvybės pėdsakus, bet ir galime tiksliai nustatyti, kada ji atsirado. Tai parodo mums laiko juostą, kada gyvybė atsiranda po katastrofos.“

Mikrobai vietoj deguonies naudojo sulfatą, paversdami organinę medžiagą energija ir gamindami vandenilio sulfidą. Pirmieji gyvybės pėdsakai buvo aptikti maždaug po 5 milijonų metų nuo smūgio, kai sistemos temperatūra atvėso iki 47 °C – tinkamos gyvybei temperatūros. Po dar 10 milijonų metų susiformavo kalcito mineralai, patvirtinantys ilgalaikį mikrobų egzistavimą krateryje.

Tyrėjai pabrėžia, kad tokiuose krateriuose gali egzistuoti gyvybė net ir po katastrofiškų įvykių. Be to, tai padeda suprasti, kaip gyvybė galėjo atsirasti ankstyvojoje Žemėje ir net Marse.

Kaip pažymi tyrimo bendraautoris dr. Gordonas Osinskis iš Vakarų Ontarijo universiteto (Kanada): „Anksčiau krateriuose radome mikrobų įrodymų, bet negalėjome tiksliai pasakyti, kada jie atsirado ir ar jie buvo susiję su smūgiu. Dabar tai matome pirmą kartą.“

Tyrimas atveria naujas galimybes tyrinėti gyvybę kitose planetose ir Žemėje po didelių katastrofų.