Šokiruojantis atradimas. Marsas buvo apsaugotas milžiniška „antklode“, bet kur ji dingo?

Gali būti, kad Marsas kadaise turėjo atmosferą, kuri buvo šimtus kartų storesnė nei šiandien – ir ji galėjo veikti kaip antklodė, kuri apsaugojo nuo dažnų asteroidų, nusiaubusių kitas planetas.

Nors Saulė ir dauguma planetų vis dar formavosi maždaug 4 milijonus metų po Saulės sistemos susidarymo, Marsas jau buvo beveik susiformavęs. Tuo metu planetos egzistavo didžiuliame karšto dujų ir dulkių kamuolyje, kuris sukosi aplink jauną Saulę – vadinamajame Saulės ūke, kurį kai kurios planetos laikinai įsisavino į savo atmosferą. Tačiau, kai Saulės ūkas pasitraukė, buvo manoma, kad planetos greitai prarado šias dujas, sumažindamos savo atmosferos tankį.

Dabar Sarah Joiret iš Prancūzijos koledžo Paryžiuje ir jos kolegos mano, kad Marsas galėjo išlaikyti savo dujas ilgiau, suformuodamas tirštą pirminę atmosferą, kuri išsilaikė.

Astronomai mano, kad netrukus po to, kai ūkas pasitraukė, pasikeitė Jupiterio ir Saturno tipo milžiniškų planetų orbitos – o tai turėjo domino efektą ir sutrikdė kometų bei asteroidų orbitas: nubloškė juos ir jas į vidinę Saulės sistemos dalį, kur jie bombardavo uolines planetas. Šio bombardavimo pėdsakų galime rasti Žemės uolų ir atmosferos cheminėse savybėse, tačiau Marse šių pėdsakų yra mažiau.

„Šioje fazėje visos Žemės tipo planetos buvo bombarduojamos kometomis, ir Marsas negalėjo to išvengti, todėl turėtume matyti šio kometų bombardavimo pėdsakus Marse“, – rugsėjo 11 d. Helsinkyje, Suomijoje, vykusioje mokslo konferencijoje „Europlanet“ sakė S. Joiret.

Ji su kolegomis mano, kad tuo metu buvusi tiršta vandenilio turtinga atmosfera galėjo praskiesti bet kokią kometų medžiagą, kurią galėjo absorbuoti planeta. Įvertindami, kiek kometos medžiagos turėjo pasiekti Marsą, naudodami ankstyvosios Saulės sistemos modeliavimą, ir palygindami tai su tuo, kiek medžiagos ten iš tikrųjų yra, jie apskaičiavo pirminės Marso atmosferos masę – ir nustatė, kad ji turėjo būti lygi 2,9 baro slėgiui, t. y. maždaug tris kartus didesniam už dabartinį atmosferos slėgį Žemės paviršiuje.

Tačiau ši atmosfera turėjo išnykti palyginti greitai (per maždaug milijoną metų) ir beveik visiškai išnyko iki to laiko, kai Marso paviršiuje susiformavo skystas vanduo, konferencijoje sakė Raymondas Pierrehumbertas iš Oksfordo universiteto, nedalyvavęs šiame darbe. Skystam vandeniui Marse reikėjo tam tikrų atmosferos sąlygų, įskaitant gausų anglies dioksido kiekį, kurio tikriausiai nebuvo tirštoje pirminėje atmosferoje.

Parengta pagal „New Scientist“.