Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Astronomija ir kosmonautika |
Dabar mes žinome, kad Veneroje taip pat yra didžiulių požeminių tunelių, kuriuos sukūrė lava – bet jie yra stebėtinai platūs ir skiriasi nuo kitų planetų tunelių.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Nėra abejonių, kad lavos tuneliai – po žeme besidriekiantys tuneliai, susidarę iš išlydytos uolienos – egzistuoja Žemėje, Mėnulyje ir Marse. Mažesnės planetos su mažesne gravitacija linkusios formuoti daugiau tokių tunelių – iš dalies dėl to, kad uolienos sienos yra mažiau linkusios griūti esant silpnesnei gravitacijai. Pavyzdžiui, Mėnulyje tuneliai yra tokie dideli, kad mokslininkai pasiūlė juos naudoti kaip astronautų gyvenamąsias patalpas, apsaugančias nuo stipraus Saulės vėjo. Mokslininkai buvo pastebėję šių lavos tunelių pėdsakų Veneroje – tai buvo skylės ir duobės, susidariusios jos paviršiuje – tačiau nebuvo aišku, ar jas sukūrė po jomis esantys lavos tuneliai, ar kiti geologiniai procesai – pavyzdžiui, aktyvi lūžio linija. Dabar Barbara De Toffoli iš Padujos universiteto Italijoje ir jos kolegos rado tiesioginių įrodymų, kad Veneroje egzistuoja lavos tuneliai. Be to, jie atrodo esąs stebėtinai platūs ir panašaus tūrio kaip ir Mėnulyje – nors Venera pagal masę ir gravitaciją labiau primena Žemę. „Žemės lavos tuneliai yra mažesnio tūrio, Marso tuneliai yra šiek tiek didesnio tūrio, o Mėnulio tuneliai yra dar didesnio tūrio – ir tada yra Venera, kuri visiškai pažeidžia šią tendenciją, turėdama labai didelio tūrio tunelius, – šį mėnesį Helsinkyje, Suomijoje, vykusioje „Europlanet“ mokslo konferencijoje sakė B. De Toffoli. – Tai jau rodo, kad Veneroje greičiausiai yra kažkas daugiau, kas vaidina svarbų vaidmenį.“ Naudodami radarų ir kartografavimo duomenis iš ankstesnių misijų, mokslininkė su komanda išanalizavo, kaip šios duobės išsidėstė ir buvo išdėstytos netoli didelių ugnikalnių. Jie rado keturis aiškius pavyzdžius, kuriems nebuvo jokio alternatyvaus geologinio paaiškinimo – pavyzdžiui, tektoninės veiklos. Duobės taip pat buvo išsidėsčiusios palei stačiausią ugnikalnių šlaitų dalį, t. y. kryptimi, kuria būtų tekėjusi lava, o jų gylio ir pločio santykis atitiko kitus žinomus lavos tunelius. Netikėtas tunelių dydis, ypač jų plotis, rodo, kad ekstremalios Veneroje vyraujančios sąlygos – t. y. labai aukšta temperatūra ir slėgis – gali turėti įtakos išlydytos uolienos judėjimui po paviršiumi, sako B. De Toffoli – ir tai nepriklauso tik nuo gravitacijos, kaip lavos tunelių atveju kitose planetose. „Dėl labai aukšto slėgio tuneliai yra iš esmės suploti, o ne labai intensyviai eroduoti dugne, kaip paprastai būna kitose planetose“, – sako mokslininkė. |