Suabejota ar fundamentalus kosmologinis principas iš tikrųjų yra teisingas

Tačiau keliuose naujausiuose darbuose prabilta apie galimą kosmologinės anizotropijos egzistavimą: tiksliau sakant, Visatos plėtimasis viena kryptimi spartėja labiau nei kita. Mokslininkai išanalizavo duomenis, gautus stebint 557 1a rūšies supernovas, ir išsiaiškino, jog Visatos plėtimasis sparčiau vyksta mažos šiaurinio galaktikos pusrutulio dalies kryptimi. Šie rezultatai patvirtina kai kuriuose ankstesniuose darbuose paskelbtas įžvalgas.

Tyrėjai Rongas Genas Cai (Rong-Gen Cai) bei Žongas Liangas Tuo (Zhong-Liang Tuo) iš Kinijos mokslų akademijos Pekine savo darbą publikavo arXiv.org.

Pagrindinis kosmologų darbo įrankis yra 1a rūšies supernovos, mat jų maksimalus skaistis visada yra pastovus, todėl tyrėjai gali itin tiksliai nustatyti atstumą iki šių objektų. Tokių supernovų stebėjimas 1998 metais leido padaryti sensacingą išvadą, jog Visata ne tik plečiasi, bet ir daro tai greitėdama. Dabar, praėjus daugiau nei dešimtmečiui, 1a rūšies supernovų stebėjimai leidžia iškelti prielaidą, kad Visatos plėtimosi greitėjimas visomis kryptimis nėra vienodas.

Savo darbe Kinijos mokslininkai nagrinėjo lėtėjimo parametrą q₀, kad įvertintų šiaurinio ir pietinio galaktikos pusrutulio anizotropijos lygį. Kaip teigia tyrėjai, kryptis, kurios lėtėjimo parametras yra mažesnis, pasižymi spartesniu plėtimusi, lyginant su kryptimi, kurios lėtėjimo parametras įgyja didesnę vertę. Mokslininkai išanalizavo duomenis pasitelkdami tiek dinaminį tamsiosios energijos, tiek standartinį modelį, kuriame tamsiajai energijai vietos nėra. Gauti rezultatai rodo, kad abu modeliai atskleidžia panašias tendencijas: anizotropijos nuokrypis atitinkamai siekia 0.76 ir 0.79, o kryptis atitinka (309°, 21°) bei (314°, 28°). Kaip pažymi arXiv fizikai, ši didžiausio greitėjimo kryptis atitinka blyškaus šiaurinio pusrutulio Laputės žvaigždyno kryptį.

Tačiau Kinijos mokslininkai yra įsitikinę, jog šioje istorijoje dar toli gražu negalima padėti taško, mat kai kuriose ankstesnėse 1a rūšies supernovų analizėse nebuvo aptikta jokių statistiškai reikšmingų anizotropijos požymių. Daugybė kitokių duomenų, pavyzdžiui, kosminė foninė spinduliuotė, galaktikų statistika arba tamsiosios medžiagos halai, leidžia galvoti apie Visatos homogeniškumą ir izotropiškumą.

Vis dėlto atsižvelgiant į tai, kad kosmologinis principas yra vienas iš kertinių moderniosios kosmologijos akmenų, kurio svarbą sunkoka perdėti, jo išklibinimas sukeltų tikrą perversmą. Jeigu paaiškėtų, kad kosmologinis principas nėra teisingas, į pasaulį būtume priversti pažvelgti visiškai kitomis akimis.