Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Astronomija ir kosmonautika |
Enceladas, nors ir mažas, palyginti su kitais Saturno palydovais, yra svarbių atradimų vieta.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Naujausias atradimas susijęs su anksčiau neaptiktais organiniais junginiais. Tyrėjai pabrėžia, kad nustatytos molekulės atlieka svarbų vaidmenį Žemėje, o tai lemia sudėtingesnių, gyvybei būtinų molekulių vystymąsi. Enceladas yra mažas Saturno palydovas – vienas mažiausių jo palydovų. Bendras Encelado paviršiaus plotas tesiekia 800 000 km² – daugiau nei dvigubai didesnis už Lenkiją. Tačiau pagalvojus apie didžiausią Saturno palydovą Titaną (apie 83 mln. km²) ar net mūsų Mėnulio paviršių (apie 38 mln. km²), Enceladas atrodo kaip maža dėmė. Nepaisant to, šis mažas palydovas gali atverti kelią reikšmingiems atradimams.
Enceladas jau daugelį metų žavi kosmoso entuziastus ir intriguoja tyrėjus. Manoma, kad po storu Encelado ledo sluoksniu slypi didžiulis skysto vandens vandenynas. Tai rodo, kad sąlygos Encelado gelmėse gali būti palankios gyvybei. Dabar, analizuodami „Cassini“ erdvėlaivio duomenis, mokslininkai padarė naują atradimą. Iš šio dangaus kūno paviršiaus reguliariai išsiveržia galingi ledinių grūdelių ir vandens garų geizeriai. Dar 2005 m. „Cassini“ erdvėlaivis stebėjo šiuos srautus, kylančius iš plyšių netoli mėnulio pietinio ašigalio. Vėliau „Cassini“ praskrido virš tokio aktyvaus geizerio. Tyrėjai vis dar analizuoja erdvėlaivio užfiksuotus ledinius grūdelius. Dabar, juos tyrinėdami, mokslininkai ne tik patvirtino ankstesnius Encelado ledo grūdelių dalelių tyrimus, bet ir atrado naujų sudėtingų organinių molekulių, sklindančių iš mėnulio vidaus.
2008 m. „Cassini“ zondas praskriejo tiesiai per ledinę masę. Vos prieš kelias minutes išmesti nesugadinti ledo grūdeliai maždaug 18 km/s greičiu atsitrenkė į zondo kosminių dulkių analizatorių. Tai buvo ne tik šviežiausi „Cassini“ kada nors aptikti ledo grūdeliai, bet ir greičiausi. Europos kosmoso agentūros (ESA) praneša, kad greitis buvo svarbiausias veiksnys. Naujojo tyrimo pagrindinis autorius Nozair Khawaja paaiškina, kodėl šis greitis yra toks svarbus. „Ledo grūdeliuose yra ne tik užšalusio vandens, bet ir kitų molekulių, įskaitant organinius junginius. Esant mažesniam smūgio greičiui, ledas įtrūksta, o vandens molekulių sankaupų signalas gali užgožti kai kurių organinių molekulių signalą. Tačiau kai ledo grūdeliai greitai atsitrenkia į analizatorių, vandens molekulės nesudaro sankaupų, ir mes turime galimybę pamatyti šiuos anksčiau paslėptus signalus.“ Šių duomenų analizė užtruko daugelį metų, tačiau Nozairo komandai dabar pavyko atskleisti anksčiau neaptiktų molekulių – alifatinių junginių, esterių, alkenų ir etilų – buvimą. Kai kuriuose junginiuose taip pat gali būti azoto ir deguonies. „Žemėje tos pačios molekulės dalyvauja cheminių reakcijų grandinėse, kurios galiausiai lemia sudėtingesnių, gyvybei būtinų molekulių susidarymą“, – pažymi ESA. Agentūra pabrėžia, kad tai dar vienas įrodymas, jog po lediniu Encelado paviršiumi yra aktyvus vandenynas, kuriame vyksta sudėtingos cheminės reakcijos. „Enceladas atitinka visus gyvenamosios ir gyvybę palaikančios aplinkos kriterijus: skysto vandens buvimą, energijos šaltinį, specifinį cheminių elementų rinkinį ir sudėtingas organines molekules. Misija, kurios metu būtų atliekami matavimai tiesiai iš Mėnulio paviršiaus ieškant gyvybės požymių, iškeltų Europą į Saulės sistemos tyrimų priešakį“, – pabrėžia ESA. Apie atradimą paskelbė Europos kosmoso agentūra. Nozairo Khawajos vadovaujamas tyrimas buvo paskelbtas prestižiniame žurnale „Nature Astronomy“.
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.
|