„Pasieks piką ir pradės trauktis. Apskaičiavo Visatos pabaigos laiką!“

Remiantis Kornelio universiteto fizikos emerito profesoriaus Henry Tye tyrimu, paskelbtu žurnale „Kosmologijos ir astrodalelių fizika“, mūsų Visata gali baigti savo egzistavimą ne dėl begalinio plėtimosi, kaip manyta anksčiau, o dėl vadinamojo „Didžiojo susitraukimo“.

Dabartiniai matavimai rodo, kad Visatai yra 13,8 milijardo metų. Pastaruosius du dešimtmečius dauguma mokslininkų manė, kad kosmologinė konstanta yra teigiama, o tai reiškia, kad Visata ir toliau plėsis neribotą laiką. Tačiau naujų duomenų iš Tamsiosios energijos tyrimo observatorijos Čilėje ir Tamsiosios energijos spektroskopinio instrumento Arizonoje analizė atskleidė kitokį vaizdą: kosmologinė konstanta gali būti neigiama. Tai reiškia, kad maždaug po 11 milijardų metų Visata pasieks savo piką ir tada pradės trauktis, kol sugrius į vieną tašką.

Tai apskaičiavo, kad „Didysis susitraukimas“ gali įvykti maždaug po 20 milijardų metų, kai Visatai bus 33 milijardai metų. Šis scenarijus daro prielaidą, kad dabartinį pagreitėjusį plėtimąsi vėliau pakeis priešingas procesas – gravitacinis kolapsas.

Savo darbe Tye ir jo kolegos pasiūlė hipotetinę itin mažos masės dalelę. Ankstyvosiose Visatos vystymosi stadijose ji elgėsi kaip kosmologinė konstanta, tačiau vėliau jos savybės pasikeitė, o tai galėtų lemti naują kosminės evoliucijos scenarijų.

Šiuo metu šimtai mokslininkų toliau matuoja tamsiosios energijos, sudarančios apie 68 % Visatos masės ir energijos, poveikį. Stebėjimai atliekami milijonams galaktikų, o artimiausiais metais duomenų žada pateikti naujos misijos — tarp jų Europos kosminis teleskopas „Euklidas“, NASA misija SPHEREx ir Veros Rubinos observatorija.

Pasak Tye, pagrindinė šių rezultatų reikšmė slypi galimybėje tiksliau nustatyti Visatos egzistavimo laiko ribas. Nors astronomija anksčiau patvirtino jos pradžią dėl Didžiojo sprogimo, dabar tyrimai rodo galimą pabaigą. Tai atveria kelią gilesniam kosmologijos ir tamsiosios energijos prigimties supratimui.