Senesnis už Saulę? Sensacingas atradimas viską apverčia aukštyn kojomis

Kaip žinote, vandenį sudaro du vandenilio atomai ir vienas deguonies atomas. Tačiau yra vandenilio rūšis, vadinama deuteriu. Kaip ir vandenilis, jį sudaro vienas protonas ir vienas elektronas, bet be to, jame yra vienas neutronas, todėl jis sunkesnis. Vanduo, sudarytas iš dviejų deuterio atomų ir vieno deguonies atomo, vadinamas sunkiuoju vandeniu.

Sunkusis vanduo dažniausiai siejamas su atominėmis elektrinėmis, tačiau jis egzistuoja ir gamtoje. Jo pėdsakų galima rasti įprastame vandenyje, o mokslininkai jo rado ir kosmose.

Naujojo tyrimo autoriai teigė, kad pirmą kartą protoplanetiniame diske – medžiagoje aplink jauną žvaigždę, iš kurios vėliau formuojasi planetos, – jie aptiko sunkiojo vandens.

Atradimas buvo padarytas naudojant radijo teleskopą „Atacama Large Millimeter/submillimeter Array“ (ALMA). Jaunoje V883 Orionis sistemoje buvo rastas sunkusis vanduo. Šioje sistemoje mokslininkai taip pat pirmą kartą aptiko vadinamąją sniego liniją – sritį aplink žvaigždę, kurioje vanduo sukietėja.

Prieš kelis mėnesius astronomai toje pačioje sistemoje rado 17 skirtingų sudėtingų organinių molekulių. Dabar ten rastas sunkusis vanduo.

„Mūsų atradimas įtikinamai įrodo, kad šiame planetų formavimosi diske pastebėtas vanduo turi būti senesnis už centrinę žvaigždę ir susidarė ankstyviausiuose žvaigždžių bei planetų formavimosi etapuose. Tai reikšmingas proveržis siekiant suprasti vandens kelią planetų formavimosi metu ir kaip šis vanduo panašiais procesais pateko į mūsų Saulės sistemą, o galbūt ir į Žemę“, – sako pagrindinė tyrimo autorė Margot Leemker.

Leemker komanda išmatavo sunkiojo ir įprasto vandens santykį. Tai patvirtino, kad vanduo yra senesnis už pačią žvaigždžių sistemą. Komanda gavo pirmąjį tiesioginį įrodymą, kad vanduo gali būti išsaugotas formuojantis žvaigždėms ir planetoms. Tai galėtų reikšti, kad vanduo Žemėje gali būti senesnis už pačią Saulę.

„Iki šiol nebuvome tikri, ar didžioji dalis vandens kometose ir planetose yra ką tik susiformavęs jaunuose diskuose, tokiuose kaip V883 Orionis, ar jis yra „pirmykštis“, pasirodantis senoviniuose tarpžvaigždiniuose debesyse“, – sako antrasis autorius Johnas Tobinas iš JAV Nacionalinio mokslo fondo (NRAO) Nacionalinės radijo astronomijos observatorijos.