Mįslingasis 3I/ATLAS suformavo keistą ataugą... „Ateiviai?“

Mokslininkams vis daugiau sužinojus apie šį objektą, kuris laikomas kometa (nors ne visi su tuo sutinka), kyla daugiau klausimų.

3I/ATLAS yra trečiasis tarpžvaigždinis objektas, atskridęs iš kitos žvaigždžių sistemos, o jo amžius, manoma, yra apie 10 milijardų metų. Po kelių mėnesių jis visam laikui paliks Saulės sistemą, o astronomai stengiasi gauti kuo daugiau informacijos apie šią tarpžvaigždinę kometą.

Tyrimo, paskelbto išankstinio spausdinimo serveryje arXiv, autoriai išanalizavo Keck II observatorijos teleskopu (Havajai, JAV) gautus 3I/ATLAS vaizdus. Jie nustatė, kad kometa turi į Saulę nukreiptą priešuodegę.

Astronomai panaudojo naujus duomenis anksčiau aptiktiems nikelio ir cianido išmetimams iš kometos patvirtinti. Jie taip pat aptiko nedidelį geležies kiekį kometos komoje (miglotas apvalkalas aplink kometos branduolį). Aptiktų nikelio ir geležies kiekių buvimas kometos komoje yra paslaptis. Faktas yra tas, kad tokiu atstumu nuo Saulės, kuriuo kometa buvo stebima, temperatūra nėra pakankamai aukšta, kad nikelis ir geležis išgaruotų iš kometos branduolio.

Kometoms artėjant prie Saulės, jų branduolio ledinis paviršius išgaruoja, aplink branduolį susidarydamas dujų debesis, vadinamas koma, ir kometos uodega, sudaryta iš dujų ir dulkių. Saulės šviesą atspindi įvairių cheminių elementų atomai komoje, todėl astronomai gali susidaryti vaizdą apie kometos sudėtį.

Iki šiol 3I/ATLAS iškėlė daugiau klausimų nei atsakė. Daugelis šio objekto ypatybių vis dar lieka paslaptimi. Pavyzdžiui, nikelio susidarymo greitis, palyginti su cianidu, yra didesnis nei Saulės sistemos kometose.

Tuo pačiu metu astronomai atrado dar vieną retą su kometa 3I/ATLAS susijusį reiškinį – priešuodegę, nukreiptą į Saulę. Prisiminkime, kad įprasta kometos uodega visada nukreipta nuo Saulės, t. y. ji yra už kometos. Tačiau priešuodegė yra priešais 3I/ATLAS.

Šis reiškinys gali būti natūralių procesų rezultatas. Viena iš galimybių yra ta, kad tai savotiška optinė iliuzija: dėl Žemės padėties kosmose plati kometos uodega gali išsidėstyti už jos, sudarydama įspūdį, kad uodega auga iš abiejų pusių.

Kita galimybė yra ta, kad didesnės dulkių dalelės nėra paveiktos Saulės vėjo toje kometos pusėje, kuri yra atsukta į Saulę. Kometos branduolys gali greitai suktis ir išstumti kosmines nuolaužas abiem kryptimis, todėl 3I/ATLAS, be įprastos uodegos, turi ir priešuodegę. Šis retas reiškinys kartais stebimas Saulės sistemos kometose, tačiau yra labai retas ir pirmą kartą pastebėtas 3I/ATLAS.

Harvardo astronomas Avi Loebas teigia, kad priešuodegė yra neįprasta. Pasak mokslininko, kuris neatmeta galimybės, kad 3I/ATLAS gali būti nežemiška technologija, priešuodegė yra anomalija, nebūdinga įprastoms kometoms.

Loebas įvertino 3I/ATLAS 4 balais iš 10 pagal savo „Loebo skalę“, kurią jis sukūrė norėdamas įvertinti tikimybę, kad tarpžvaigždinis objektas gali būti ateivių erdvėlaivis. Tai reiškia, kad anomalinės 3I/ATLAS savybės vis tiek gali rodyti, kad tai gali būti dirbtinis objektas.

Prieš 3I/ATLAS visam laikui palikdama Saulės sistemą, astronomai galės išsamiau ištirti tarpžvaigždinį objektą. Tikimasi, kad kometa prie Jupiterio priartės kitą mėnesį, leisdama NASA zondui „Juno“ surinkti daugiau informacijos.