Paslaptingi blyksniai danguje. Įtaria branduolinius bandymus

Nepaisant daugybės bandymų paaiškinti jų kilmę, galutinio atsakymo nerasta. Dabar atsirado nauja teorija. Naujausi tyrimai rodo galimą ryšį tarp šių trumpalaikių blyksnių ir kelių šalių atliktų branduolinių bandymų.

Tikriausiai visi esame matę ką nors, kas akimirkai patraukė mūsų akį ir privertė susimąstyti: „Kas tai buvo?“. Kartais šiuos pojūčius sukelia, pavyzdžiui, neįtikėtinai įspūdingi žaibo išlydžiai, kitais atvejais – viesulas ar paslaptingas taškas danguje, kurio negalime aiškiai identifikuoti. Šiandien mokslo dėka galime paaiškinti daugumą šių įvykių, tačiau anksčiau tokie stebėjimai žadino vaizduotę, o kartais net sukeldavo nerimą.

Tačiau kiti, nepaisant tyrimų metodų pažangos, lieka paslaptimi. Viena iš tokių paslapčių daugelį metų buvo keisti, trumpalaikiai blyksniai, pasirodę danguje šeštajame dešimtmetyje, stebinantys mokslininkus. Nors nuo šių įvykių praėjo dešimtmečiai, tyrėjai vis dar bando įminti šių paslaptingų šviesų paslaptį – ir dabar atsirado nauja teorija.

Mokslininkai analizavo paslaptingas, trumpalaikes šviesas, kurios danguje pasirodė 1949–1957 m., dar prieš „Sputnik“ – pirmojo palydovo, kurio paleidimas į orbitą pradėjo kosmoso lenktynes ​​tarp Sovietų Sąjungos ir Jungtinių Valstijų, – paleidimą. Keistus blyksnius užfiksavo „Palomar Observatory Sky Survey“ (POSS-I). Tačiau daugelį metų niekas negalėjo jų susieti su konkrečiu įvykiu, kuris paaiškintų jų kilmę.

Kai kuriais atvejais vienoje nuotraukoje atsiranda keli trumpalaikiai reiškiniai, pasižymintys savybėmis, kurias sunku paaiškinti paprastais paaiškinimais (pvz., gravitacinis lęšio efektas, gama spindulių pliūpsniai, asteroidų fragmentacija, plokščių defektai).

Tuo pačiu metu tyrėjai pažymėjo, kad kai kurie iš šių reiškinių buvo užfiksuoti Jungtinių Valstijų, Sovietų Sąjungos ir JK atliktų branduolinių bandymų metu. Šeštajame dešimtmetyje buvo atlikta daugiau nei 120 tokių antžeminių branduolinių bandymų. Tyrėjai atkreipia dėmesį, kad tuo metu spaudoje dažnai buvo pranešama apie trumpus „šviečiančio kamuolio“ pasirodymus danguje.

Nauja analizė parodė, kad paslaptingų šviesų atsiradimo tikimybė šeštajame dešimtmetyje buvo maždaug 45 procentais didesnė dienomis, kai vyko oficialūs branduoliniai bandymai. Jie teigė, kad tai galėtų būti susiję, pavyzdžiui, su Čerenkovo ​​efektu – spinduliuote, kurią skleidžia įkrauta dalelė, skriejanti per materialią terpę didesniu nei šviesos greitis toje terpėje greičiu. Tai sukuria mėlyną švytėjimą. Šį reiškinį galima stebėti, pavyzdžiui, branduolinių reaktorių viduje. Todėl, jei tokie reiškiniai dažniau stebimi aplink branduolinių ginklų bandymus, tai galėtų reikšti, kad trumpalaikiai blyksniai buvo tokių bandymų rezultatas.

Remiantis šia koncepcija, daugeliu atvejų pranešimai apie šviečiančius „ugnies kamuolius“ danguje pasirodė netrukus po branduolinių bandymų tose vietose, kur tikimasi didelių radioaktyviųjų kritulių, teigia tyrimo autoriai.

Tačiau šioje teorijoje yra vienas trūkumas. Po 1956 m. kovo 17 d. per branduolinius bandymus keistų šviesų nebebuvo stebima. Jos pasirodydavo nepriklausomai nuo bandymų eigos.

Tyrėjai taip pat aptarė nežemiškų blyksnių problemą – jie pastebėjo silpnesnę koreliaciją tarp šių šviesos reiškinių ir pranešimų apie neatpažintus oro reiškinius, ypač kai viename vaizde pasirodė keli trumpalaikiai blyksniai. Tačiau ryšys nebuvo atmestas. Čia taip pat buvo atkreiptas dėmesys į tam tikrus neatitikimus, net ir ne tik į įrodymų apie nežemišką gyvybę trūkumą.

Galiausiai trumpalaikės šviesos reiškinio paslaptis lieka neišaiškinta, tačiau nauja teorija, susijusi su branduoliniais bandymais, yra dar vienas žingsnis siekiant nustatyti šviesų kilmę. Norint nustatyti tikrąjį jų šaltinį, reikia tolesnių tyrimų.