NVIDIA. „Po 10 metų duomenų centrai bus statomi kosmose“ (Video)

Galingas NVIDIA lustas kitą mėnesį bus paleistas į orbitą, kad būtų galima pradėti kurti kosminius duomenų centrus.

„Starcloud“ planuoja pastatyti 5 gigavatų orbitinį duomenų centrą su itin didelėmis saulės ir aušinimo plokštėmis, kurių plotis ir ilgis yra maždaug 4 kilometrai. 

NVIDIA H100 GPU, kuris yra maždaug 100 kartų galingesnis už bet kurį iki šiol kosmose skridusį procesorių, bus „Starcloud-1“ palydove, kuris, kaip tikimasi, kitą mėnesį bus paleistas „SpaceX Falcon 9“ raketa.

Misiją vykdanti bendrovė „Starcloud“, įsikūrusi Redmonde, Vašingtone, išbandys, kaip duomenų apdorojimas galėtų veikti kosmose. Tai bus pirmas žingsnis ambicingame plane orbitoje sukurti didelio masto skaičiavimo infrastruktūrą.

Kai kurie technologai mano, kad duomenų apdorojimo perkėlimas į kosmosą sumažintų aplinkosauginę naštą, kurią augantys pasaulio skaičiavimo poreikiai kelia bendruomenėms Žemėje.

Duomenų centrai sunaudoja didžiulius elektros energijos ir vandens kiekius, todėl apkrauna vietinius šaltinius. Jie taip pat kelia triukšmą ir prisideda prie klimato kaitą skatinančių šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo. Kosmose būtų lengviau gauti elektros energijos ir vėsinimą, o bet koks galimas triukšmas niekam netrukdytų.

„Kosmose gaunate beveik neribotą, nebrangią atsinaujinančią energiją“, – pareiškime teigė „Starcloud“ įkūrėjas ir generalinis direktorius Philipas Johnstonas. „Vienintelės išlaidos aplinkai bus susijusios su paleidimu; o per visą duomenų centro gyvavimo laiką bus sutaupyta 10 kartų anglies dioksido, palyginti su duomenų centro aprūpinimu energija Žemėje.“

Tačiau norint perkelti duomenų centrus į kosmosą, paleidimo išlaidos turės gerokai sumažėti. „Starcloud“ tikisi, kad jų apskaičiavimas bus tikslesnis, kai „SpaceX“ megaraketa „Starship“ pradės visiškai veikti, o tai galėtų įvykti 2030-ųjų pradžioje.

„Po 10 metų beveik visi nauji duomenų centrai bus statomi kosmose“, – prognozavo P. Johnstonas.

Tuo tarpu „Starcloud-1“ palydovas išbandys duomenų apdorojimo orbitoje pagrindus, analizuodamas Žemę stebinčių palydovų duomenis.

Didelės skiriamosios gebos optiniai ir radariniai vaizdai sudaro didžiulį pikselių kiekį, todėl palydovams reikia perduoti į Žemę didžiulius duomenų rinkinius. Antžeminės stotys ne visada pasiekiamos, o pralaidumas yra ribotas, todėl duomenys gavėjus dažnai pasiekia su vėlavimais. Duomenų apdorojimas orbitoje pašalintų kai kurias iš šių kliūčių, nes geriausi vaizdai būtų identifikuojami tiesiai orbitoje ir siunčiami į Žemę.

„Starcloud-1“ palydovas taip pat naudos „Google“ atvirosios kalbos modelį „Gemma“ – dar vieną svarbų kosmoso debiutą.

„Starcloud“ turi būti konkurencingas, atsižvelgiant į darbo krūvį, kurį vykdys orbitiniame duomenų centre, o NVIDIA H100 GPU yra neabejotinai našiausias procesorius mokymo, tikslinimo ir išvadų darymo požiūriu“, – sakė P. Johnstonas.

Jei viskas klosis gerai, ateinančiais metais bendrovė paleis daugiau galingų palydovų, išbandydama galingesnius NVIDIA grafikos procesorius, įskaitant „NVIDIA Blackwell“ platformą, kuri dar iki dešimties kartų padidins našumą, teigiama „Starcloud“ pranešime.