NASA ruošia teleskopus: laikas pažvelgti „ateiviams“ į akis (Video)

Astronomija pateikia atradimų, kurie ne tik įdomūs, bet ir kelia klausimų apie žmonijos vietą Visatoje.

2017 m. tai nutiko su „Oumuamua“ – pirmuoju užregistruotu tarpžvaigždiniu objektu, praskridusiu per Saulės sistemą. 2019 m. tai buvo Borisovo kometa, antroji „lankytoja“ iš už mūsų žvaigždžių šeimos ribų.

O dabar 3I/ATLAS, trečioji žinoma tarpžvaigždinė viešnia, kurią 2025 m. atrado automatinis teleskopas ATLAS. Trajektorija nepalieka jokių abejonių: ji atskrido ne iš Saulės sistemos gelmių, o iš tarpžvaigždinės erdvės, hiperboline orbita ir daugiau nei 220 000 kilometrų per valandą greičiu.

Harvardo universiteto profesorius Avi Loebas, žinomas dėl drąsių hipotezių apie nežemiškas civilizacijas, interviu metu pavadino 3I/ATLAS „juodąja gulbe“ – retu, mažai tikėtinu, bet potencialiai lemtingu įvykiu.

„Labai tikėtina, kad tai natūralios kilmės kometa. Tačiau objektas taip pat galėtų būti „Trojos arklys“ mums. „Juodoji gulbė“? Labai mažai tikėtina, kad staiga praskris nežemiškos kilmės erdvėlaivis, bet mes negalime to visiškai atmesti“, – cituoja jį „argumenti.ru“.

Mokslininkas prisimena, kad pirmasis tarpžvaigždinis objektas „Oumuamua“ jau buvo sukėlęs klausimų. Jis neturėjo uodegos, netikėtai greitėjo, jo ryškumas pasikeitė, tarsi atspindėtų saulės šviesą nuo metalinio paviršiaus. Tada A. Loebas iškėlė mintį, kad tai gali būti nežemiško erdvėlaivio zondo fragmentas – teorija, kuri sukėlė karštas diskusijas ir atkreipė dėmesį į tarpžvaigždinių artefaktų paieškas.

3I/ATLAS yra kita istorija. Ji klasifikuojama kaip kometa – pastebėta iš dulkių ir dujų sudaryta uodega. Tačiau objekto elgesys glumina net patyrusius specialistus.

Uodega tai atsiranda, tai dingsta, prieštaraudama klasikiniams kometų aktyvumo modeliams. Kai kurie astronomai taip pat pastebėjo lėtėjimo požymių, kurių visiškai nepaaiškina gravitacija.

Spalio 29 d. kometa praskriejo perihelį – artimiausio priartėjimo prie Saulės tašką. Tuo metu ji dingo už Saulės disko, todėl jos stebėti nebebuvo įmanoma.

Mokslo bendruomenė yra susiskaldžiusi į dvi grupes.

Dauguma laikosi atsargaus realizmo: 3I/ATLAS yra paprasta kometa, tiesiog atskridusi iš toli. Uodegos ir ryškumo pokyčius galima paaiškinti netolygiu kaitimu, lakiųjų medžiagų skilimu arba branduolio irimu.

Kita, mažesnė mokslininkų grupė, įskaitant A. Loebą, mano, kad dirbtinės kilmės hipotezė taip pat verta dėmesio. Jų argumentas paprastas: tikimybė, kad trys tarpžvaigždiniai kūnai atsitiktinai atsiras per vieną dešimtmetį, yra itin maža. Jei paaiškėtų, kad bent vienas iš jų yra sukurtas protingai, tai amžiams pakeistų mūsų supratimą apie Visatą.

Remiantis NASA skaičiavimais, 2025 m. gruodžio 19 d. 3I/ATLAS praskries arčiausiai pro Žemę – maždaug 0,3 astronominio vieneto (apie 45 milijonus kilometrų) atstumu. Tai saugu, bet pakankamai arti, kad didžiausi planetos teleskopai galėtų įžvelgti jo struktūrą ir dinamiką.

Šiuo laikotarpiu astronomai planuoja naudoti observatorijų tinklus – nuo ​​Hablo iki Atakamos radijo teleskopų – objekto sudėčiai nustatyti ir patikrinti, ar nėra kokių nors anomalių savybių, tokių kaip metaliniai atspindžiai, stabilūs radijo signalai ar kontroliuojamo judėjimo požymiai.

Kiekvienas naujas tarpžvaigždinis objektas primena, kad kosmosas nėra uždara erdvė. Materija ir galbūt net technologijos keliauja tarp žvaigždžių.

O kai A. Loebas kalba apie „Trojos arklį“, jis ragina mus būti atviriems neįtikėtiniems dalykams. Nes būtent iš tokių prielaidų gimsta svarbiausi atradimai.