Mįslingasis 3I/ATLAS netikėtai pasikeitė. Niekas nežino, kas vyksta

Praėjusią savaitę tarpžvaigždinis objektas 3I/ATLAS, kurį daugelis mokslininkų laiko kometa, pasislėpė už Saulės ir nebuvo matomas antžeminiais teleskopais.

Spalio 29 d. 3I/ATLAS priartėjo prie artimiausio atstumo prie mūsų žvaigždės. Astronomai, naudodami erdvėlaivių duomenis, nustatė, kad ši kometa netikėtai tapo ryškesnė, kol pasislėpė už Saulės.

Mokslininkai mano, kad 3I/ATLAS turi neįprastą cheminę sudėtį, o jos ryškumo didėjimo greičio kol kas negalima paaiškinti. Tyrimas paskelbtas išankstinio spausdinimo serveryje arXiv.

Kol tarpžvaigždinė kometa 3I/ATLAS slėpėsi už Saulės ir nebuvo matoma antžeminiams teleskopams, ją stebėjo trys erdvėlaiviai – GOES-19, PUNCH ir SOHO. Jie savo prietaisais tyrinėja Saulę, o gauti duomenys padeda prognozuoti kosminius orus, kurie veikia mūsų planetą.

Šie erdvėlaiviai stebėjo kometą nuo spalio 18 d. iki tol, kol 3I/ATLAS priartėjo prie Saulės arčiausiai. Mokslininkai nustatė, kad jai artėjant prie Saulės, tarpžvaigždinės kometos ryškumas didėjo maždaug 7 kartus greičiau nei įprastų kometų. Šio keisto reiškinio priežastis lieka neaiški.

Iš pradžių 3I/ATLAS ryškumas buvo 11 balų, o vėliau labai greitai padidėjo iki 6 balų. Kuo mažesnis dydis, tuo ryškesnis bet kuris kosminis objektas.

Astronomai nustebo pamatę, kad tarpžvaigždinė kometa tapo mėlynesnė, nors iki šiol ji buvo raudonesnė. Mokslininkai mano, kad taip gali būti dėl to, kad 3I/ATLAS išmeta daug dujinės medžiagos, įskaitant anglį.

Kita vertus, mokslininkai teigia, kad nepaisant spartaus 3I/ATLAS ryškumo padidėjimo, kitų kometų ryškumas taip pat didėja, kai jos yra arti Saulės. Tačiau jos tai nedaro taip greitai kaip 3I/ATLAS.

Kometų ryškumas didėja dėl padidėjusio jų komos, branduolio dujinio apvalkalo, kuris susidaro sublimuojant ledui kometos paviršiuje, dydžio. Sublimacija – tai medžiagos perėjimas iš kietos į dujinę būseną akimirksniu, be skystosios fazės. Kuo didesnė koma, tuo daugiau ji atspindi saulės šviesą.

Astronomai taip pat atrado, kad kometa turi šviečiančią dujų ir dulkių uodegą, kurios ilgis siekia iki 300 000 km. Mokslininkai taip pat nustatė, kad kometa skleidžia daug dujinių junginių, susijusių su vandeniu. Šių molekulių susidarymo greitis smarkiai padidėjo kometai artėjant prie Saulės, o tai atitinka 3I/ATLAS ryškumo padidėjimą.

Astronomai vis dar negali paaiškinti staigaus 3I/ATLAS ryškumo padidėjimo, tačiau teigia, kad tai gali būti dėl neįprasto dujinių medžiagų, tokių kaip anglies dioksidas ir vanduo, aktyvumo. Galbūt tai lemia unikali kometos branduolio cheminė sudėtis arba jo forma ir struktūra. Mokslininkai mano, kad netrukus tarpžvaigždinis objektas 3I/ATLAS gali tapti dar ryškesnis.

Nuo 3I/ATLAS atradimo liepos mėnesį astronomai tyrinėjo šį keistą tarpžvaigždinį objektą. Jis skrieja per Saulės sistemą maždaug 210 000 km/vaal. greičiu ir turi neįprastą trajektoriją. Tai didžiausias greitis iš visų žinomų kometų. Mokslininkai mano, kad kometos branduolio skersmuo yra daugiau nei 5 kilometrai, o šis objektas gali būti 7–10 milijardų metų senumo, tai yra beveik 2 kartus daugiau nei Žemės amžius.

Nežinoma, iš kurios žvaigždžių sistemos atsirado 3I/ATLAS, tačiau astronomai vis dar planuoja apie ją daugiau sužinoti, kai lapkritį ir gruodį ji taps matoma antžeminiais teleskopais. Gruodžio viduryje 3I/ATLAS turėtų būti arčiausiai Žemės.

2026 m. kovo mėn. tarpžvaigždinis objektas 3I/ATLAS priartės prie Jupiterio, ir mokslininkai nori panaudoti netoliese esančius erdvėlaivius paslaptingajai kometai tirti. 3I/ATLAS paliks Saulės sistemą 2026 m.

Nors 3I/ATLAS laikoma tarpžvaigždine kometa, egzistuoja versija, kad tai galėtų būti didžiulis ateivių erdvėlaivis, kuris galėtų stebėti mūsų planetą.