Webbui pažvelgus už mūsų galaktikos ribų – pirmą kartą tapo aišku. Revoliucija ieškant nežemiškos gyvybės

Jameso Webbo kosminis teleskopas atskleidė atradimą, galintį iš esmės pakeisti mūsų supratimą apie gyvybės kilmę Visatoje. Pirmą kartą pavyko aptikti sudėtingus organinius junginius lede, kuris supa žvaigždę, esančią už Paukščių Tako ribų.

Penki organiniai junginiai, aptikti kosminiame lede

Teleskopo instrumentai užfiksavo penkis anglies junginius jaunos žvaigždės ledo apvalkale: metanolį, acto aldehidą, etanolį, metilo formiatą ir acto rūgštį. Pastaroji ypač domina mokslininkus – tai pirmas kartas, kai ji aiškiai patvirtinta kosminiame lede. Acto rūgštis, gerai žinoma kaip pagrindinė acto sudedamoji dalis, aptikta aplinkoje, esančioje už šimtų tūkstančių šviesmečių.

Iki Webbo eros tyrimų galimybės buvo gerokai ribotos. Kaip pabrėžia projekto dalyvė Marta Sewilo:

„Iki Webbo metanolis buvo vienintelė sudėtinga organinė molekulė, kurią aiškiai aptikome lede aplink prožvaigždes – net ir mūsų pačioje galaktikoje.“

Dėl pažangių technologijų pavyko surinkti precedento neturintį duomenų rinkinį. Sewilo priduria:

„Išskirtinė mūsų naujų stebėjimų kokybė leido gauti milžinišką kiekį informacijos iš vieno spektro – daugiau nei bet kada anksčiau.“

Mokslininkai taip pat užfiksavo signalus, galinčius rodyti glikolaldehido buvimą. Ši medžiaga itin intriguojanti, nes gali dalyvauti reakcijose, vedančiose į ribozės – pagrindinio ribonukleino rūgšties (RNR) komponento – susidarymą. O RNR yra būtina visoms mums žinomoms gyvybės formoms. Vis dėlto šie spėjimai dar turi būti patvirtinti tolesnėmis analizėmis.

Didysis Magelano Debesis – kosminė laboratorija

Didysis Magelano Debesis buvo pasirinktas neatsitiktinai. Ši nykštukinė galaktika suteikia unikalią galimybę tyrinėti procesus, vykusius ankstyvaisiais Visatos raidos etapais. Jai būdingos karštos, ryškios žvaigždės ir intensyvi ultravioletinė spinduliuotė. Be to, ji turi gerokai mažiau sunkiųjų elementų nei Paukščių Takas.

Tokios ekstremalios sąlygos primena tas, kurios vyravo galaktikose prieš milijardus metų, kai Visata dar buvo jauna. Sewilo pabrėžia, kad tai, ką sužinome apie Didįjį Magelano Debesį, gali padėti suprasti ir daug senesnes, tolimas galaktikas iš ankstyvojo Visatos laikotarpio. Griežtos šios galaktikos sąlygos suteikia atradimui dar didesnę reikšmę:

„Tokios sudėtingos organinės chemijos egzistavimas atšiauriose aplinkos sąlygose rodo, kaip cheminės reakcijos gali vykti net ten, kur trūksta sunkiųjų elementų – anglies, azoto ir deguonies,“ – pažymi mokslininkė.

Atradimo reikšmė gyvybės paieškoms kosmose

Sudėtingų molekulių aptikimas tokioje nepalankioje aplinkoje leidžia manyti, kad gyvybei palankios cheminės reakcijos gali vykti daug įvairesnėmis sąlygomis, nei iki šiol buvo manoma. Jei sudėtingi organiniai junginiai gali formuotis ant dulkių grūdelių paviršiaus net galaktikose, kuriose mažai sunkiųjų elementų, tai reiškia, jog pagrindiniai gyvybės ingredientai gali būti gerokai labiau paplitę Visatoje, nei tikėtasi.

Mokslininkai teigia, kad šis atradimas atveria naujas tyrimų kryptis:

„Šis atradimas ženkliai praplėtė mūsų supratimą apie tai, kaip sudėtinga chemija formuojasi Visatoje, ir atvėrė naujas galimybes tyrinėti gyvybės kilmę.“

Webbo teleskopas tik pradeda savo misiją, ieškodamas panašių molekulių kitose prožvaigždėse ir galaktikose. Kiekvienas naujas stebėjimas priartina mus prie atsakymo į esminį klausimą – ar gyvybei palankios sąlygos iš tiesų yra paplitusios Visatoje.

Atradimas Didžiajame Magelano Debesyje rodo, kad net ir atšiauriausiuose kosmoso kampeliuose organinė chemija randa būdą egzistuoti.