Loebas – teisus? 3I/ATLAS padėjo elgtis keistai...

Pasak astrofiziko Avi Loebo iš Harvardo universteto, tarpžvaigždinis objektas 3I/ATLAS nukrypo nuo numatytos trajektorijos po to, kai spalio 29 d. priartėjo arčiausiai Saulės.

Tuo pačiu metu tariama kometa patiria negravitacinį pagreitį, o tai gali būti dirbtinio variklio buvimo įrodymas. Tai padidina tikimybę, kad 3I/ATLAS gali būti ne eilinis kosminis keliautojas.

Astrofizikas Avi Loebas mano, kad kometa turėjo išmesti didžiulę savo masės dalį galingos dujų srovės pavidalu, kad tarpžvaigždinis objektas 3I/ATLAS užimtų dabartinę savo vietą Saulės sistemoje.

Mokslininkai teigia, kad jei 3I/ATLAS yra tarpžvaigždinė kometa, kaip mano daugelis astronomų, ji turėtų palikti didžiulį dujų ir dulkių debesį. Jei jis nebus aptiktas, 3I/ATLAS gali būti ateivių erdvėlaivis.

Pasak Loebo, norint patvirtinti, kad 3I/ATLAS yra kometa, Saulei reikėtų ištirpdyti apie 15 % tarpžvaigždinio objekto masės. Tai yra apie 5 milijardai tonų dujų ir dulkių, skaičiuoja Loebas. Dujų ir dulkių debesis būtų matomas teleskopais, kai 3I/ATLAS priartėtų prie Žemės gruodžio 19 d.

Tačiau jei astronomai nematys didžiulio debesies, tai būtų dar vienas ženklas, kad 3I/ATLAS gali būti ateivių erdvėlaivis, kuris buvo pasiųstas į Saulės sistemą nežinomu tikslu, teigia mokslininkas.

Naujausia užuomina, kad tarpžvaigždinis objektas 3I/ATLAS elgiasi labai keistai, pasirodė, kai tikėtina kometa buvo arčiausiai Saulės. Stebėjimai parodė, kad objektas 3I/ATLAS staiga nutolo nuo Saulės ir pakeitė savo spalvą. Kometa staiga tapo per ryški ir įgavo melsvą atspalvį.

Pasak Loebo, tai labai keista, nes kometos artėja prie Saulės ir įgauna raudoną atspalvį, nes jų apledėjęs paviršius sugeria mėlyną šviesą ir atspindi raudoną spalvą. Be to, anot astrofiziko, staigaus atstumo nuo Saulės, kuris nėra gravitacinis pagreitis, negalima paaiškinti Saulės gravitacijos įtaka.

Galbūt kažkas kita pagreitino 3I/ATLAS ir nukreipė jį nuo numatomos skrydžio trajektorijos. Tai reiškia, kad objektas gali turėti savo dirbtinį variklį.

Loebas anksčiau teigė, kad mėlyną 3I/ATLAS atspalvį galima paaiškinti karšto dirbtinio variklio veikimu, o tai reiškia, kad tai gali būti nežemiška technologija.

Avi Loebas atkreipia dėmesį, kad yra ir kitų priežasčių manyti, jog tikėtina kometa 3I/ATLAS nėra įprastas kosminis objektas. Pavyzdžiui, 3I/ATLAS skrydžio trajektorija yra beveik plokščia, todėl ji gali skristi kuo arčiau Saulės sistemos planetų.

Pasak astrofiziko, tikimybė, kad natūralus objektas judės toje pačioje erdvės plokštumoje kaip ir Žemė bei jos kaimyninės planetos, yra tik 0,2 %. Tuo pačiu metu tikimybė, kad natūrali kometa praskries arti Marso, Veneros ir Jupiterio, yra tik 1 iš 20 000. Tai rodo, kad šį kelią nubrėžė nežemiškas intelektas.

Ankstesni tyrimai parodė, kad 3I/ATLAS sudėtyje yra daug daugiau nikelio ir daug mažiau geležies nei žinomose kometose. Pasak Loebo, nikelis naudojamas Žemės erdvėlaiviams padengti, siekiant apsaugoti juos nuo itin aukštos temperatūros.

Loebas taip pat pažymi, kad tarpžvaigždinis objektas 3I/ATLAS yra nepaaiškinamai didesnis ir juda greičiau nei anksčiau Saulės sistemoje atrasti tarpžvaigždiniai objektai. Remiantis mokslininko skaičiavimais, šis objektas yra apie 5 km pločio ir sveria apie 33 milijardus tonų. Taigi, 3I/ATLAS yra milijoną kartų didesnis už paslaptingą tarpžvaigždinį objektą 1I/Oumuamua ir apie tūkstantį kartų didesnis už tarpžvaigždinę kometą 2I/Borisov.

Tikimybė, kad natūralus kosminis objektas iš kitos žvaigždžių sistemos turi tokius matmenis ir juda 240 000 km/val. greičiu, yra įvertinta 1 iš 1000, teigia astrofizikas.

Be to, tyrimai rodo, kad 3I/ATLAS tikriausiai sudaro tik 4 % vandens, o įprastos kometos daugiausia sudarytos iš vandens ledo. Tuo pačiu metu šis tarpžvaigždinis objektas keistai atspindi šviesą, o jo ryškumas didėja maždaug 7 kartus greičiau nei įprastų kometų. Visa tai labai sunku paaiškinti.