Kosminė katastrofa, beveik pakeitusi žmonijos likimą. „Ji netrukus gali pasikartoti“

Prieš 41 000 metų Žemė buvo arti apokaliptinio scenarijaus, kai planetos magnetinis laukas beveik visiškai sunyko.

Šis epizodas žinomas kaip Lašampo įvykis (Laschamp event), dar žinomas kaip Adomo įvykis (Adams event). Įvykis įvyko prieš 42 200–41 500 metų, per paskutinįjį ledynmetį. Jo metu planeta faktiškai prarado natūralią apsaugą nuo kosminės spinduliuotės. Tai nebuvo visiškas polių poslinkis (kai šiaurė ir pietūs apsikeitė vietomis), bet tai buvo laikinas magnetinio lauko žlugimas.

Jis buvo atrastas septintajame dešimtmetyje, remiantis geomagnetinėmis anomalijomis, rastomis Laschamps ir Olby lavos srautuose netoli Clermont-Ferrand, Prancūzijoje.

Kelis tūkstančius metų Žemės magnetinio lauko stiprumas sumažėjo iki mažiau nei 10 % įprasto lygio, todėl mūsų planeta buvo visiškai atvira kosmoso įtakai. Pašvaistės, kurios paprastai atsiranda tik netoli ašigalių, pasiekė vidutinio klimato regionus, kur šis reiškinys anksčiau nebuvo stebėtas. Gama spinduliai pasiekė Viduržemio jūrą – ši spinduliuotė sukėlė genetines mutacijas, odos problemas ir padidino daugelio rūšių mirtingumą.

Daugelis mūsų protėvių bendruomenių slėpėsi urvuose, kitos tobulino savo drabužius, kad geriau apsisaugotų nuo saulės, tačiau labiausiai stebina tai, kad jos galėjo naudoti raudonąją ochrą kaip natūralų apsaugos nuo saulės kremą.

Jie ne tik išgyveno šią krizę, bet ir vystėsi kultūriškai: chaoso metu suklestėjo urvų menas, ritualai ir pirmosios simbolinio mąstymo formos.

Ši kosminė krizė galbūt sužadino mūsų susidomėjimą dangumi ir tuo, kas slypi už jo ribų.

Ar tai galėtų pasikartoti?

Svarbu tai, kad per pastaruosius du šimtmečius magnetinis laukas gerokai susilpnėjo, ir mokslininkai nerimauja, kad tai gali būti naujo panašaus proceso pradžia arba net visiškas polių apsikeitimas vietomis.

Tačiau dabar viskas bus visiškai kitaip. Mes priklausome nuo elektros tinklų, telekomunikacijų ir palydovų. Jei šios sistemos suges, mūsų visuomenė per kelias valandas žlugs... Tikslios datos, žinoma, nėra, bet mokslininkai jau budrūs, o kosmoso agentūros nuolat stebi Žemės branduolį, ieškodamos pokyčių požymių. Laimei, mokslas ir technologijos gali padėti mums užbėgti už akių tokiai situacijai: jie gali sustiprinti palydovus, apsaugoti elektros tinklus ir sukurti protokolus.

Taigi, jei dangus virš tropikų kada nors vėl nušvis, tai bus ne tik spektaklis, o kažko labai blogo pradžia.

Žemės magnetiniam laukui vėl silpnėjant, istorija gali pasikartoti. Kitas didelis geomagnetinis trikdis yra ne „ar“, o „kada“ klausimas. Ir galbūt, kai dangus vėl išsigiedrys, prisiminsime, kad ten jau buvome anksčiau.