Kodėl dangus mėlynas, o kosmosas – juodas? Mokslininkų paaiškinimas šokiruoja (Video)

Gali kilti logiškas klausimas: jei žvaigždės tokios ryškios, kodėl kosmosas juodas? Arba kodėl dangus mėlynas?

Anglų mokslininkas lordas Rayleighas pirmasis iš dalies paaiškino, kodėl dangus mėlynas. Tai įvyko 1870-aisiais. Nesigilinant į fizikos formules ir sudėtingas sąvokas, NASA šį reiškinį apibūdino gana paprastai.

Galime manyti, kad Saulės šviesa atrodo balta, bet iš tikrųjų ją sudaro visos vaivorykštės spalvos. Kai jos šviesa pasiekia Žemės atmosferą, ją į visas puses išsklaido visos ore esančios dujos ir dalelės.

„Mėlyna šviesa yra išsklaidyta labiau nei kitos spalvos, nes ji sklinda trumpesniais, mažesniais bangos ilgiais. Štai kodėl didžiąją laiko dalį matome mėlyną dangų“, – sako mokslininkai.

Na, mes jau išsiaiškinome, kodėl dangų matome tokį, kokį esame įpratę. Bet kodėl dangus dieną mėlynas, o naktį juodas?

Ne paslaptis, kad Žemė sukasi ne tik aplink Saulę, bet ir apie savo ašį. Kai Saulė yra žemiau horizonto, jos šviesa nebeapšviečia atmosferos virš mūsų.

Todėl nėra ko išsklaidyti, o pati atmosfera nešviečia. Štai kodėl naktinį dangų matome tamsų, apšviestą tik natūralios mėnulio ir žvaigždžių šviesos.

Tačiau gali kilti logiškas klausimas: jei žvaigždės tokios ryškios, kodėl kosmosas yra juodas? 

Ką sako mokslas.

„Union University“ aiškina, kad kosmosas neturi atmosferos, kuri atspindėtų ir išsklaidytų Saulės šviesą. Kadangi tai vakuumas, jame nėra oro, dulkių ar kitų dalelių, kurios dalyvautų šiame procese.

Šviesa sklinda iš žvaigždžių ir galaktikų, tačiau jos yra nutolusios viena nuo kitos didžiuliais atstumais, o tarp jų yra tamsa. Tai viena iš priežasčių, kodėl kosmosas yra juodas.

Be to, Visata plečiasi, o šviesa iš tolimų objektų išlieka diapazone, kuris žmogaus akiai tiesiog nematomas. Šis efektas vadinamas Doplerio poslinkiu.

Todėl, net jei šviesa turėtų pakankamai laiko pasiekti Žemę, vis tiek negalėtumėte savo akimis pamatyti šviesos iš tolimiausių žvaigždžių. O naktinis dangus nebūtų visiškai švytintis, rašo „Space.com“.

Mokslininkai mano, kad galiausiai visos žvaigždės užtems – tokios kaip Saulė gyvuoja tik apie 10 milijardų metų. Prognozuojama, kad po trilijonų metų Visata paskęs tamsoje. Šioje tolimoje ateityje egzistuos tik žvaigždžių ir juodųjų skylių liekanos.