Čia gali atsitrenkti tarpžvaigždinis objektas. Didžiausia rizika

Iki šiol žmonija atrado Saulės sistemoje tris objektus, kilusius iš tarpžvaigždinės erdvės. Tai reiškia, kad per Saulės ir jos planetų istoriją tokių objektų čia buvo kur kas daugiau. Ar yra vietų Žemėje, kurios labiau pažeidžiamos tokio objekto smūgiui?

Šis klausimas turi labai tvirtą pagrindimą. Nors per milijardus metų rizika, kad asteroidai smogs į Žemę, mažėjo dėl planetų palaipsniui „išvalomos“ tarpplanetinės erdvės nuo uolinių fragmentų, Saulės sistema neturi galios valyti tarpžvaigždinės erdvės. Tai reiškia, kad, kaip ir prieš keturis milijardus metų, taip ir dabar į mūsų planetinę sistemą patenka objektai iš tarpžvaigždinės erdvės. Tad kyla klausimas – iš kur daugiausia tokių objektų pasiekia mus ir, atitinkamai, kurios Žemės vietos labiau pažeidžiamos susidūrimų?

Vertėtų pabrėžti, kad nors galima nustatyti kryptį, iš kurios galime tikėtis didesnio tokių objektų skaičiaus, o tuo pačiu ir vietas, labiau pažeidžiamas susidūrimų, vis dar nesugebame padaryti jokių kiekybinių prognozių. Kol kas negalime nustatyti, kaip dažnai tokie objektai pasiekia Saulės aplinką.

Savo naujausioje analizėje mokslininkų grupė, vadovaujama Darrylo Seligmano iš Mičigano valstijos universiteto, modeliavo tarpžvaigždinių objektų (ISO) trajektorijas ir greičius, kurie galėtų smogti Žemei.

Tyrėjai sukūrė sintetinių apie 10 milijardų objektų populiaciją, išmestos iš M tipo žvaigždžių (raudonųjų nykštukių) aplinkos, iš kurios atrinko 10 tūkstančių potencialių susidūrimų su Žeme. Iš simuliacijų paaiškėjo, kad ISO du kartus dažniau atskrenda iš dviejų krypčių: iš Galaktikos plokštumos ir iš krypties, kuria Saulė juda Paukščių Tako galaktikoje.

Autoriai pažymi, kad objektai iš šių krypčių vidutiniškai turi didesnius greičius. Paradoksalu, tačiau lėtesni ISO dažniau įeina į trajektorijas, kertančias Žemės orbitą. Tai paaiškinama tuo, kad Saulės gravitacija veiksmingiau veikia mažo ekscentriškumo orbitų kūnus, lėčiau juos stabdo ir nukreipia į Žemės orbitą kertančias trajektorijas.

Įdomu tai, kad svarbi ir metų laikų įtaka. Simuliacijų duomenimis, pavasarį Žemė gali susidurti su objektais, turinčiais didesnius greičius. Tai paaiškinama tuo, kad tuo metu Žemė juda ta pačia kryptimi, kuria Saulė keliauja per mūsų galaktiką. Kadangi dauguma tarpžvaigždinių objektų atskrenda iš šios krypties, galima sakyti, kad pavasarį jie „susiduria tiesiogiai“ su mūsų planeta.

Didžiausia smūgio rizika yra žemų platumų srityse, netoli pusiaujo. Modelis taip pat rodo šiek tiek padidėjusią riziką Šiaurės pusrutulyje. Vėlgi, reikia pabrėžti, kad šios išvados taikomos tik objektams iš raudonųjų nykštukių aplinkos, kurie yra gausiausia žvaigždžių grupė mūsų galaktikoje. Objektai iš kitų žvaigždžių gali turėti visiškai kitokį pasiskirstymą.