| Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Astronomija ir kosmonautika |
Nors pažvelgus į naktinį dangų gali pasirodyti kitaip, iš tikrųjų visos žvaigždės nuolat juda. Kartais mokslininkai aptinka žvaigždes, lekiančias stulbinamais greičiais. Trys iš jų gali padėti išspręsti vieną svarbią mįslę.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Du tyrėjai iš Harvardo Astrofizikos centro teigia, kad trijų itin greitų žvaigždžių trajektorijos leidžia nustatyti galimą Didžiojo Magelano Debesies judėjimo kelią ir vietą, kur teoriškai gali būti jo centrinė supermasyvioji Juodoji skylė. Vykdydami tyrimų projektą astronomai išanalizavo Gaia DR3 duomenis ir išskyrė tris objektus, kurie, panašu, buvo išstumti iš Didžiojo Magelano Debesies (LMC). Tokios žvaigždės susiformuoja tada, kai dvinarė sistema priartėja prie supermasyvios Juodosios skylės ir vienas iš sistemos komponentų tiesiogine to žodžio prasme „išmetamas“ į taržvaigždinę erdvę daugiau kaip 1 000 km/s greičiu. Naujausiame straipsnyje tyrėjai ne tik patvirtino iki šiol turėtas prielaidas apie HVS 3 objekto kilmę, bet ir pridėjo dar dvi kandidates į itin greitas žvaigždes – kataloge pažymėtas kaip HVS 7 ir HVS 15. Visų šių žvaigždžių judėjimas rodo, kad jos nekyla iš Paukščių Tako, o jų tikėtiniausias šaltinis yra būtent Didysis Magelano Debesis. Sekdami jų trajektorijas mokslininkai gali atsekti jų skrydžio kelią iki taško, kuriame jos įgijo savo neįprastai didelį greitį, t. y. nustatyti regioną, kuriame veikė su supermasyvia Juodąja skyle susijusios jėgos. Pagrindinis tyrimo tikslas buvo nustatyti „koridorių“, kuriuo Didysis Magelano Debesis judėjo per pastaruosius kelis milijonus metų. Kad būtų atsižvelgta į tamsiosios materijos ir tarpgalaktinių sąveikų poveikį, autoriai atliko LMC ir Paukščių Tako judėjimo simuliacijas, įtraukdami dinaminės trinties komponentą. Taip pavyko sumažinti koridoriaus padėties neapibrėžtumą 50 procentų. Vis dėlto neatsakyta lieka, ar LMC mūsų galaktiką suka pirmąjį, ar jau antrąjį kartą. Vis dėlto verta akcentuoti, kad nepriklausomai nuo to dabar žinome, kur derėtų ieškoti šios nykštukinės galaktikos supermasyvios Juodosios skylės. Žvaigždžių nurodyta kilmės vieta rodo Juodosios skylės padėtį maždaug 1,5 laipsnio atstumu nuo vizualaus galaktikos centro. Šį nuokrypį gali lemti potvynio jėgų sukelti sutrikimai, kuriuos išprovokavo Mažasis Magelano Debesis – kita nykštukinė galaktika, daranti įtaką LMC. Reikėtų turėti omenyje, kad šios išvados paremtos vos trimis žvaigždėmis, o ir jų duomenys dar reikalauja patikslinimo. Tačiau tai nekeičia fakto, kad dabar turime intriguojančią vietą patikrinimui. Galbūt kuris nors iš pagrindinių observatorijų netrukus nukreips savo veidrodžius į šį paslaptingą tašką. Kas žino – gal ten ir aptiksime seniai ieškomą supermasyvią Juodąją skylę.
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.
| ||||||||

(
(

53
(0)
.png)
.png)















