Jis sekė Žemę 60 metų, o niekas nepastebėjo! Paslaptingas objektas slapta skrido šalia mūsų visą laiką

Mokslininkai kosmose atrado nedidelį kosminį riedulį, kuris dešimtmečiais nepastebimai sekė Žemę dešimtmečius, todėl ją priskyrė kvazipalydovams. Šis paslaptingas objektas, vadinamas PN7, aplink mūsų planetą skrieja nuo septintojo dešimtmečio, praneša „Daily Galaxy“.

Todėl jo buvimas meta iššūkį mūsų supratimui apie tai, kiek iš tikrųjų Žemė gali turėti palydovų.

Kas žinoma apie keistą palydovą, skriejantį aplink Žemę

PN7 atradimas papildo augantį Žemės šešėlinių palydovų sąrašą.

„Naujas straipsnis, paskelbtas Amerikos astronomijos draugijos tyrimų užrašuose, patvirtina neįprastą PN7 judėjimą, kuris kartais skrieja prieš Žemę, o kartais nuo jos atsilieka. Skirtingai nuo mūsų pažįstamo Mėnulio, šie objektai nėra gravitaciškai susieti su mūsų planeta; jie juda subtilioje gravitacinėje pusiausvyroje, skriedami aplink mus kaip tylūs palydovai Saulės sistemoje“, – aiškinama leidinyje.

Tuo tarpu, kai Merilendo universiteto astronomas Benas Sharkey pirmą kartą išgirdo apie PN7, kaip jį dabar vadina mokslininkai, pirmas dalykas, kuris atėjo į galvą, buvo: „O, šaunu, dar vienas.“

„Stebėjimai iš tokių teleskopų kaip „Pan-STARRS“ Havajuose, kurie pirmą kartą atrado PN7, rodo, kokia dinamiška ir pripildyta yra Žemės orbitinė aplinka. Kai kurie iš šių kvazipalydovų, pavyzdžiui, „Kamoʻoalewa“, išlieka stabilūs šimtmečius, o kitus po kelių dešimtmečių atitolina subtilios Saulės ir Žemės jėgos“, – pridūrė „Daily Galaxy“.

Mini palydovai ir dangaus keleiviai

Nors tokie kvazipalydovai kaip PN7 skrieja Žemės orbita ir nėra pritraukti, mini palydovai skinasi kelią dar toliau – jie tampa laikinais palydovais, kuriuos pagauna mūsų planetos gravitacija, o tada vėl išslysta į tolimąją kosmoso erdvę.

„Šie trumpalaikiai lankytojai yra maži, trapūs ir, kaip žinoma, sunkiai pastebimi. Grigorijus Fedoretsas, Turku universiteto Suomijoje astronomas, aiškina, kad dauguma mini palydovų yra „pakankamai maži, kaip rieduliai“, todėl juos sunku aptikti. Iki šiol patvirtinti tik keli tokie objektai, kiekvienas iš jų išsilaiko mažiau nei metus, kol gravitacija juos išlaisvina iš savo įtakos“, – pabrėžiama leidinyje.

Tyrėjai spėja, kad šie kvazipalydovai gali būti Jupiterio didžiulės gravitacijos pakeltų asteroidų liekanos, Mėnulio paviršiaus fragmentai arba net tie, kurie išgyveno chaotišką ankstyvosios Saulės sistemos formavimosi laikotarpį.