Pažvelgę į supermasyvią juodąją skylę – nustėro. Ten kažkas slepiasi

Kelno universiteto mokslininkų komanda, naudodamasi ERIS instrumentu, įdiegtu VLT teleskope, parodė, kad dulkių objektai, esantys šalia supermasyvios juodosios skylės Sagittarius A* (Šaulio A*), juda stabiliomis orbitomis. Rezultatai rodo, kad juose gali slėptis žvaigždės.

Naujausi stebėjimai kelia abejonių dėl įprastai priimto mūsų galaktikos centro vaizdo kaip vietos, kur žvaigždžių ir kitų objektų laukia tik sunaikinimas supermasyvios juodosios skylės. Mokslininkų komanda nusprendė ištirti neįprastus dulkių objektus, judančius tiesioginėje Sagittarius A* aplinkoje. Čia jų laukė siurprizas: vietoj to, kad juos suardytų tidaliniai poveikiai, objektai aplink juodąją skylę sukasi stabiliomis orbitomis, kas gali rodyti jų netikėtą prigimtį.

Šio atradimo nebūtų be ERIS (Enhanced Resolution Imager and Spectrograph) instrumento, įdiegto VLT Čilėje. Šis instrumentas stebi infraraudonąją spinduliuotę, leidžiančią pažvelgti už tankių dujų ir dulkių debesų, dengiančių galaktikos centrą matomojoje šviesoje.

Komanda stebėjo keturis žinomus objektus, kataloguotus kaip G2, D9, X3 ir X7. G2 atvejis daugelį metų kėlė astronomų diskusijas. Tyrėjai tikėjosi, kad tai iš tikrųjų dujų debesis, kuris bus ištemptas, o vėliau – suplėšytas juodosios skylės gravitacijos. Tačiau naujausi ERIS duomenys rodo, kad objektas stabiliai juda aplink juodąją skylę. Tai leidžia manyti, kad iš tikrųjų turime reikalą su žvaigžde, pasislėpusia tankiame dulkių kokone.

D9 atvejis dar įdomesnis. Tai dvinarė sistema, kurioje dvi žvaigždės sukasi aplink bendrą masės centrą. Po jos atradimo 2024 m. mokslininkai manė, kad taip arti supermasyvios juodosios skylės gravitacija turėtų gana greitai suardyti sistemą arba sujungti abi žvaigždes į vieną masyvesnį objektą. Tačiau viskas rodo, kad su D9 nieko nevyksta. Tai pirmoji žinoma dvinarė sistema, esanti taip arti juodosios skylės ir nepaveikta greitos degeneracijos.

Panaši situacija ir su X3 bei X7 objektais. Jie taip pat juda stabiliomis orbitomis. Mokslininkai manė, kad tai tik laisvai susiję materijos dariniai. Naujos, daugiametės aukštos raiškos nuotraukos rodo, kad ir šių objektų atveju tikėtina, jog tai žvaigždės, pasislėpusios tankiame dulkių apvalkale.

Išvados yra toli siekiančios: Sagittarius A* apylinkėse gali būti ramiau nei manyta. Be to, gali būti, kad ši vieta netgi palanki neįprastų žvaigždžių, apsuptų tankių dulkių debesų, susidarymui.

Autoriai pabrėžia ribotumus: ERIS tiesiogiai nemato žvaigždžių stebimuose kokonuose, o orbitų stabilumo patvirtinimui reikia dar kelių metų stebėjimų. Revoliuciją gali atnešti statomas Extremely Large Telescope, kuris turėtų atskleisti šių objektų prigimtį.