3I/ATLAS keistai elgiasi. Pulsuoja kaip širdis... Kas darosi?

Dauguma astronomų dabar įsitikinę, kad 3I/ATLAS yra kometa, nors ir labai keista. Ji atkeliavo iš kitos mūsų galaktikos dalies ir dabar juda tolyn nuo Saulės sistemos.

Harvardo astrofizikas Avi Loebas mano, kad kol kas nėra pakankamai duomenų, kad būtų galima visiškai užtikrintai pasakyti, kas tiksliai yra 3I/ATLAS. Pavyzdžiui, mokslininkas nustatė, kad objekto ryškumas keičiasi kas 16 valandų, tai yra, jis arba padidėja, arba sumažėja dešimtimis procentų. Kol kas tai sunku paaiškinti.

Naujuose tarpžvaigždinio objekto 3I/ATLAS vaizduose, gautuose naudojant antžeminius teleskopus, aiškiai matyti ne tik ryškus kometos branduolys, bet ir ilga, gerai suformuota jos priešuodegė. Tai dulkių ir dujų srautas, nukreiptas į Saulę, kurio ilgis yra apie 180 000 kilometrų. Šis bruožas kometose yra labai retas ir neaišku, kodėl 3I/ATLAS turi tokią ryškią ir tiesią struktūrą.

Pasak Loebo, ankstesni duomenys parodė, kad didžioji dalis 3I/ATLAS stebimos šviesos sklinda iš objekto branduolį supančios šviečiančios komos. Ją sudaro dujos ir dulkės, susidariusios išgaravus ledui nuo kometos branduolio paviršiaus. Ši koma yra skaidri, todėl pro ją galima matyti branduolį. Bendros šviesos dalis, susidaranti dėl saulės šviesos atspindėjimo nuo branduolio, nežinoma, nes branduolio dydis nėra tiksliai nustatytas. Nepaisant to, daroma prielaida, kad branduolys atspindi dalį saulės šviesos.

Astrofizikas teigia, kad jei visa šviesa sklinda iš branduolio kieto paviršiaus, tai jo skersmuo turėtų būti nuo 10 iki 23 kilometrų. Tačiau iš tikrųjų branduolio dydis turėtų būti mažesnis, nes didžioji dalis šviesos atsispindi nuo kometos komos. Jei manytume, kad kometos 3I/ATLAS branduolys yra apie 2,8 kilometro, tai jis atspindi mažiau nei procentą visos saulės šviesos. Jei branduolys visiškai apsisuka aplink savo ašį maždaug per 16 valandų, tai neaišku, kaip keičiasi 3I/ATLAS ryškumas, kuris siekia dešimtis procentų, sako Loebas.

Per pastarąjį mėnesį 3I/ATLAS nuotraukose matyti daugybė dulkių ir dujų čiurkšlių. Jei čiurkšlių masė periodiškai pulsuoja, susidariusioje komoje periodiškai kinta saulės šviesos sklaida.

Įprastos kometos atveju tai galėtų sukelti į Saulę atsukta priešuodegė srovė, kuri atsiranda tik tada, kai didelė ledinė kišenė vienoje kometos branduolio pusėje yra atsukta į Saulę. Dėl to koma gaus dulkių ir dujų, kai tik ledinė kišenė bus atsukta į Saulę.

Tai panašu į širdies plakimą, kai dujų ir dulkių debesis veikia kaip „kraujotaka“, kuri periodiškai praeina per komą per jos 16 valandų orbitinį periodą. Darant prielaidą, kad išstūmimo greitis yra 440 m/s, kaip parodė ankstesni skaičiavimai, čiurkšlės turėtų būti ilgesnės nei 25 000 km, tačiau jos yra daug ilgesnės.

Pasak Loebo, jei 3I/ATLAS nėra kometa, o ateivių erdvėlaivis, pulsuojančios čiurkšlės nebūtinai yra nukreiptos į Saulę. Tačiau jos gali atrodyti kaip gerai struktūrizuota čiurkšlė, kaip matyti nuotraukose. Būsimi duomenys, rodantys periodišką 3I/ATLAS čiurkšlių ryškumo padidėjimą, galėtų atskleisti, ar šios čiurkšlės yra natūralios, ar sukurtos dirbtinio variklio.