Astronomai sukrėsti. Protus jaukiantis objektas. „Tai kažkas visiškai naujo“

Astronomai, naudodami Webbo kosminį teleskopą, ankstyvojoje Visatoje atrado daugybę vadinamųjų „mažų raudonų taškelių“. Jų prigimtis kelia ginčų, tačiau vienas iš šių raudonų objektų yra ypač keistas. Tai greičiausiai visiškai naujo tipo astronominis objektas.

Pasak mokslininkų, visi „maži raudoni taškeliai“ yra taip toli, kad šviesai iš jų iki mūsų nukeliauti prireikė apie 12 milijardų metų. Tai reiškia, kad mokslininkai šiuos objektus matė tokius, kokie jie buvo praėjus 1,8 milijardo metų po Didžiojo sprogimo.

Iš pradžių astronomai teigė, kad labai ryškūs, keisti raudoni objektai gali būti didžiulės žvaigždės. Tačiau „maži raudoni taškeliai“ neatitiko jokių įprastų žvaigždžių aprašymų. Vėliau buvo iškelta prielaida, kad tai galėtų būti labai tankios galaktikos, kuriose, nepaisant jų santykinai mažo dydžio, yra keli šimtai tūkstančių žvaigždžių.

Tačiau tai kelia abejonių dėl pagrindinių galaktikų formavimosi teorijų ankstyvojoje visatoje. Tai reikštų, kad žvaigždės susiformavo dėl neįprastų procesų, kurių niekas anksčiau nebuvo matęs.

Kita teorija teigia, kad „maži raudoni taškeliai“ yra aktyvūs galaktikų branduoliai, paslėpti po dideliu kiekiu dulkių, kurios suteikia jiems raudoną spalvą. Aktyvūs galaktikų branduoliai susidaro, kai materija spirale įskrenda į galaktikos centrinę juodąją skylę ir sudaro itin karštą akrecijos diską. Tačiau ši teorija prieštarauja žinomų aktyvių galaktikų branduolių, kurie yra paraudinami dulkių, modeliams.

Tyrimo autoriai užsibrėžė tikslą ankstyvojoje Visatoje rasti daugiau keistų raudonų objektų. Dėl to jie atrado naujų „mažyčių raudonų taškelių“, tarp kurių išsiskyrė vienas ypač keistas objektas. Jo šviesa iki mūsų keliavo 11,9 milijardo metų ir buvo ryškesnė už visus kitus „raudonus taškelius“.

Astronomai palygino žvaigždžių formavimosi, galaktikų ir aktyvių galaktikos branduolių modelius su šiuo objektu ir nerado visiškai atitinkančių. Keista, bet raudonojo objekto šviesos spektras vis dar atitiko tai, kas būtų vienoje, didžiulėje, karštoje žvaigždėje arba kompaktiškoje galaktikoje. Todėl mokslininkai padarė išvadą, kad šis objektas gali būti žvaigždės tipo juodoji skylė, kokios niekas anksčiau nebuvo matęs.

Šis objektas energiją gauna ne iš sintezės, o iš supermasyvios juodosios skylės, apgaubtos storu vandenilio sluoksniu, kuris iš juodosios skylės akrecijos disko sklindančią šviesą nudažo raudonai.

Tai yra, tai nėra tikra žvaigždė, nes jos centre nevyksta branduolių sintezė. Vandenilio dujos taip pat yra daug turbulentiškesnės nei įprastos žvaigždės atmosferoje. Mokslininkai mano, kad aktyvus galaktikos branduolys šildo aplinkinį dujų apvalkalą panašiai kaip branduolių sintezė šildo išorinius žvaigždės sluoksnius, sukurdamas panašią išvaizdą.

Tyrimas paskelbtas žurnale „Astronomy & Astrophysics“.