Kosmosas vėl apgavo fizikos vadovėlius. Objektas, kuris nebetelpa į jokį modelį (Video)

Mūsų galaktika, Paukščių Takas, susiformavo per 13,6 milijardo metų ir įgavo unikalią spiralinę formą. Todėl mokslininkai nustebo atradę galaktiką, panašią į mūsų „žvaigždžių namus“, nors ir mažesnę. Šis atradimas verčia mokslininkus persvarstyti esamas astronomines teorijas, nes, anot jų, toks objektas negalėjo susiformuoti taip greitai.

Tai teigiama žurnale „Astronomy & Astrophysics“ paskelbtame tyrime.

Ankstyvojoje Visatoje stebimos galaktikos paprastai atrodo kaip beformiai „lašeliai“ arba chaotiškos dujų ir žvaigždžių sankaupos. Tačiau Indijos astronomų Rashi Jaino ir Yogesho Vadakaro atrastas objektas pasižymi įspūdinga tvarka. Ši galaktika buvo pavadinta „Alaknanda“ pagal Himalajų upę, kuri yra antrasis Gango intakas. Toks pavadinimas taip pat atspindi hindi kalbos žodį, reiškiantį Paukščių Taką, todėl jis ypač tinka naujai atrastai galaktikai.

„Alaknanda“ egzistavo jau praėjus 1,5 milijardo metų po Didžiojo sprogimo. Nepaisant gana jauno amžiaus, ji jau turėjo aiškų branduolį ir dvi spiralines vijas. Jos skersmuo tesiekia 30 000 šviesmečių – tris kartus mažiau nei Paukščių Tako – tačiau struktūra rodo brandą, kuri anksčiau buvo laikoma būdinga tik objektams, evoliucionavusiems per ilgesnį laiką. Šis atradimas rodo, kad tvarkos procesai kosmose gali vykti žymiai greičiau nei manyta anksčiau.

„Alaknanda“ stebina ne tik savo grožiu, bet ir produktyvumu. Mokslininkai atrado, kad ši galaktika yra aktyvioje žvaigždžių formavimosi stadijoje, kurdama naujas žvaigždes 20 kartų greičiau nei mūsų Paukščių Takas šiandien – maždaug 63 Saulės masės per metus greičiu.

Modeliavimas parodė, kad pusė visų šios galaktikos žvaigždžių susiformavo vos per 200 milijonų metų. Kaip jai pavyko taip greitai sukaupti 16 milijardų Saulių ekvivalento materiją ir sutvarkyti ją į tobulą diską, lieka paslaptis. Šis atradimas verčia astronomus permąstyti teorijas apie tai, kaip dujos virsta didingomis spiralinėmis struktūromis.

Taigi, „Alaknandos“ galaktikos atradimas gali turėti didelės įtakos mūsų supratimui apie galaktikų evoliuciją ir jų struktūras. Mokslininkai tikisi, kad tolesni tyrimai padės atskleisti kosminės evoliucijos paslaptis, atverdami naujus horizontus astronomijoje ir kosmologijoje.