Visata siunčia signalą? Mokslininkai suglumę. Tai neįmanoma pagal tikimybių teoriją

Unikalus astronominis įvykis, kurį Žemės gyventojai galės stebėti ankstyvosiomis 2026 m. sausio dienomis, pasitaiko nepaprastai retai ir nesikartos iki pat XXIII amžiaus. Niekada anksčiau jis nėra sutapęs su stačiatikių Kalėdomis. Tai — beveik tobula Saulės, Veneros ir Marso konjunkcija, kosminis išsidėstymas, nustebinęs ir profesionalius astronomus.

Apie šį reiškinį detaliai rašoma žurnale „Astronomy & Astrophysics“.

„Alaknanda“: tvarkos sala kosminio chaoso fone

Ankstyvoji Visata dažniausiai primena netvarkingą dujų ir jaunų žvaigždžių sūkurį. Tačiau Indijos astronomai Rashi Jain ir Yogesh Wadadekar aptiko netikėtai harmoningą struktūrą — spiralinę galaktiką, pavadintą „Alaknanda“, kaip ir Himalajų upė, vienas pagrindinių Gangos intakų. Šis pavadinimas simboliškai siejasi ir su Paukščių Tako pavadinimu hindi kalba.

Galaktika egzistavo vos praėjus 1,5 mlrd. metų po Didžiojo sprogimo, tačiau jau turėjo aiškų branduolį ir dvi spiralines vijas. Nors jos skersmuo siekia tik apie 30 tūkst. šviesmečių — tris kartus mažiau nei Paukščių Takas — „Alaknandos“ struktūra stebina brandumu. Manoma, kad tokia tvarka turėjo susiformuoti daug vėliau.

Šis objektas verčia iš naujo permąstyti galaktikų formavimosi modelius.

Žvaigždžių gimimo fabrikas

„Alaknanda“ išsiskiria įspūdingu žvaigžde­daros tempu: naujos žvaigždės formuojasi maždaug 20 kartų sparčiau nei šiandieniniame Paukščių Take, maždaug 63 Saulės masės per metus.

Modeliai rodo, kad pusė visų galaktikos žvaigždžių susiformavo vos per 200 mln. metų. Kaip toks ankstyvas Visatos objektas sugebėjo greitai sukurti tvarkingą disko struktūrą, kurioje sukaupta apie 16 mlrd. Saulės masių, — lieka atviras klausimas, intriguojantis astrofizikus.

2026 m. sausio konjunkcija — pirmasis toks sutapimas per Kalėdas žmonijos istorijoje

2026 m. sausio 6–9 d. danguje vyks ypač retas reiškinys — Veneros ir Marso konjunkcija su Saule, kai abi planetos iš Žemės perspektyvos priartėja iki maždaug 1° atstumo nuo Saulės disko. Tiksliausia kulminacija numatoma sausio 6–7 d. naktį, per stačiatikių Kalėdas.

Per pastaruosius 500 metų toks reiškinys įvyko tik tris kartus — 1669, 1682 ir 1968 m. birželį. Šiame tūkstantmetyje jis bus stebimas vos keturis kartus: 2026, 2267, 2324 ir 2623 m.

Astrofizikai pabrėžia, kad tikimybė, jog toks tikslus planetų išsidėstymas sutaps su konkrečia kalendorine data, yra itin maža — maždaug kartą per 2000 metų.

Todėl 2026 m. įvykis — pirmasis tokio tipo sutapimas per Kalėdas žmonijos istorijoje.

Planetų šokis danguje

2025 m. gruodžio pradžioje Marsas ir Venera iš Žemės perspektyvos artės prie Saulės:

• Marsas — iš kairiojo dangaus krašto;
• Venera — iš dešiniojo.

Iki Naujųjų metų išvakarių planetas skirs tik 2–3 laipsniai, o per konjunkcijos piką atstumas priartės iki minimumo.

Astrologinė interpretacija

Astrologai šiam reiškiniui taip pat suteikia reikšmę:

• Venera simbolizuoja emocijas, santykius ir harmoniją;
• Marsas — valią, veiksmą ir energiją.

Konjunkcija vyks Ožiaragio ženkle, kur, astrologų teigimu, dominuoja kryptingumas ir darbštumas. Tai įdomus kontrastas su tuo metu Rusijoje švenčiamomis ilgomis Naujųjų metų atostogomis.

Antroje sausio pusėje Saulė sudarys jungtį su trijomis planetomis — Venera, Marsu ir Merkurijumi — mažesniu nei 4° atstumu. Toks trigubas išsidėstymas yra išskirtinai retas ir artimiausiu metu nesikartos.