Loebas: tarpžvaigždiniai objektai, tokie kaip 3I/ATLAS, siunčiami pažangių civilizacijų, kad „pasėtų“ gyvybę Žemėje

Harvardo mokslininkas Avi Loebas teigia, kad 3I/ATLAS ne tik gali būti nežemiškos kilmės, bet ir tai nebūtų pirmas kartas, kai ateiviai hipotetiškai apsilankė mūsų planetoje.

Neseniai paskelbtame tinklaraščio „Medium“ įraše astrofizikas teigia, kad beveik statistiškai neįmanoma, jog Žemė nebuvo susidūrusi su potencialiai pažangiomis „civilizacijomis“.

„Galbūt egzistuoja technologinių civilizacijų šeima, panaši į mūsų, arba protingos civilizacijas, apie kurias nežinome“, – „New York Post“ sakė A. Loebas. „Tai yra mūsų broliai ir seserys, ir labiausiai išsivystę yra tie, kurie sugebėjo palikti savo gimtąją planetą. Tolimų planetų gyventojams buvo daug galimybių aplankyti mūsų gyvenamą vietą. Tai iš tiesų priklauso nuo jų planų. Bet jei egzistuoja tarpžvaigždinis sodininkas, tai akivaizdu, kad jis galėjo įsikišti... jis galėjo tyčia pasėti įvairias gyvybės formas Žemėje.“

Tyrėjas tinklaraštyje rašė, kad labai neįtikėtina, jog per 4,6 milijono metų, kai Žemė egzistuoja, nesulaukėme bent vieno kosminio įsibrovėlio.

„Aš paaiškinau, kad metro mastelio uolienos iš tarpžvaigždinės erdvės gali atsitrenkti į Žemę maždaug kartą per dešimtmetį, o per Žemės istoriją tokių susidūrimų būtų iki pusės milijardo“, – rašė jis. „Jei kuri nors iš šių tarpžvaigždinių uolienų turėjo atsparių gyvybės formų, kurios išgyveno tarpžvaigždinę kelionę, Žemė galėjo būti paveikta nežemiškų gyvybės formų.“

Ir kadangi dauguma žvaigždžių susiformavo milijardą metų prieš Saulę, „ambicingas sodininkas iš senesnės žvaigždės“ būtų turėjęs daug laiko paveikti gyvybės istoriją mūsų planetoje, teigė tyrėjas.

„Dažnai Žemės istoriją laikome izoliuota nuo jos galaktinės aplinkos, tačiau taip gali būti netiesa“, – mano A. Loebas.

Deja, greičiausiai neturėtume dokumentuotų šio kosminio įsiveržimo įrodymų, atsižvelgiant į tai, kad užfiksuota žmonijos istorija siekia tik apie 6000 metų, teigia jis. O dangų efektyviai stebime tik nedidelę to laiko dalį.

„Kalbant apie tarpžvaigždinius objektus, tik per pastarąjį dešimtmetį pradėjome juos aptikti“, – leidiniui sakė A. Loebas, pažymėdamas, kad mus šiek tiek riboja technologijos, kuriomis negalime matyti labai tolimų tarpžvaigždinių objektų.

Priešingai NASA pozicijai, kad ATLAS yra kometa, A. Loebas ne kartą spėliojo, kad ji gali būti dirbtinės kilmės dėl įvairių tariamų nekometinių savybių.