Sukurta kosmose: sportbačiai, mobilieji telefonai, kvepalai

Tikrai valgome maistą, geriame vandenį, auginame žemės kultūras, moterys puošiasi, vyrai kartais kariauja „karštuose“ pasaulio taškuose, būna ir susergame, neretai sportuojame, kai kurie kolekcionuojame meno kūrinius ir pan. 1983 metais NASA Reaktyvinių variklių laboratorijoje buvo sukurtas hiperspektrinio atvaizdavimo principas ir įranga, skirti Žemės ir kitų dangaus kūnų fotografavimui nematomos šviesos bangų ilgiuose, padarė revoliuciją daugybėje tyrinėjimo sričių. Pirmieji pritaikymai buvo žemės ūkio pasėlių planavimas ir derliaus nustatymas. Pastaruoju metu šis metodas taikomas nustatant maisto kokybę (kiauliena, paukštiena, jautiena, net surandama Salmonelės ir E.Koli bakterijos), vandens užterštumą, medicinoje (odos, gimdos kaklelio ir krūtų vėžio nustatymas), gyvybės moksluose, gynyboje, kariniuose veiksmuose (lauko minų paieška), kriminalistikoje (klastotų paveikslų nustatymas), mikroskopijoje (ląstelių, sporų, DNR tyrimas), kosmetikos ir makiažo kokybės patikroje ir t.t.

Virtuvė, vonia, miegamasis, automobilis, darbo įrankiai, sporto ir pramogų inventorius, gydymo įstaigos – čia jau seniai naudojamos efektyvios ir kokybiškos kadaise kosmoso tikslams sukurtos technologijos. Praėjus 50-čiai metų kuomet plėtojamos kosmoso technologijos, vis platesni verslo sluoksniai įsitraukia į jų kūrimą arba į gaunamų rezultatų pritaikymą, kurie vis dažniau pasiekia eilinius vartotojus. 

Žemiau aprašomus (tik mažos dalies iš didžiulio sąrašo) sprendimus, prietaisus, produktus, paslaugas ir įrengimus, sukurtus NASA atliktų mokslinių tyrimų metu, komercializavo nedidelės verslo įmonės. Jų sukurtas rezultatas žymiai atperka išlaidas padarytas keliant įvairius aparatus į kosmosą. 

Sportas, laisvalaikis, pramogos, transportas

Lietuva krepšinio šalis, visi čia žaidžia krepšinį, žinoma avi sportiniais bateliais. Šiuolaikiškiems sportbačiams gaminti naudojamos dvi NASA technologijos: specialus liejimo pučiant procesas, kurio pagrindu buvo liejami galvos šalmai astronautams ir astronautų kostiumų, skirtų kelionei į Mėnulį, medžiaga. Beje, Siemens ir Žalgirio arenose žiūrovai mato skraidant reklaminius mini oro balionus. Jie taip pat pagaminti iš tos pačios medžiagos, iš kurios gaminami kostiumai astronautams.

Galimas dalykas, kad Lietuvoje kalnų slidinėjimo sportas yra sportas Nr. 2. Antai Druskininkuose net pastatyta viena geriausių Europoje dengta slidinėjimo trąsa. Taigi daugumai tikrai yra žinomi patogūs, šilti, šalčio nepraleidžiantys slidžių batai. Pastarieji atsirado ir pradėti gaminti panaudojus astronautams skridusiems į Mėnulį sukurtų batų technologiją. 

Mėgstantys sportą greičiausiai prisimena kaip 2002 metų žiemos olimpinėse žaidynėse greitojo čiuožimo varžybose atsirado naujos kartos pačiūžos. Esmė ta, kad pačiūžų galandinimui buvo pritaikyta Goddard kosminių skrydžių centre naudojama optikos šlifavimo technologija, kuria buvo šlifuota ir geriausio kosminio teleskopo „Hubble“ optika.

Šiuolaikiniai transformuojami futbolo stadionai, koncertinės salės, krepšinio arenų tribūnos seniai nebestebina žiūrovų. Kartais tokiai procedūrai atlikti naudojama oro flotacijos technologija. Tačiau pirmą kartą ji buvo naudojama Apollo programoje, kuomet NASA Maršalo kosminių skrydžių centre buvo surenkama skrydžiui į Mėnulį ruošiama monstriškų matmenų raketa „Saturn-V“.

Nepigių pramogų metu važinėjame vandens motociklais. Jų variklis (turbininis skysčių siurblys) yra sukurtas pagal tą pačią technologiją, kuri buvo naudojama raketai „Saturn-V“ kylant į Mėnulį.

Lengvieji sportiniai lėktuvai ateityje bus saugesni net ir jiems dėl gedimų pradėjus kristi. Juose įdiegiama maža raketa iššaunanti parašiutą, kuris išsiskleidžia per porą sekundžių ir saugiai ant žemės nuleidžia visą lėktuvą.. Pilotui prieš katastrofą telieka paspausti specialių mygtuką ir išgelbėti savo bei keleivių gyvybę. Tokiu būdu šiandien pasaulyje jau yra išgelbėta virš 200 gyvybių.

Važinėjame automobiliais, kuriuose yra instaliuota dujinė įranga. Vos prieš 30 metų buvo komercializuota kriogeninių talpų gamybos sistema, kuri buvo sukurta kosminiam laivui „Apollo“, kosminei stočiai „Skylab“, o taip pat daugkartinio naudojimo erdvėlaiviams.

Vyrų tarpe populiarūs motociklai, prisiminkime ir baikerių fiestas. Žinia, motociklų sėdynėse naudojamas prieš 40 metų sukurtas specialus astronautams putplastis pagerina važiavimo sąlygas, sumažina nugaros skausmą, kūno sustingimą ar tirpimą.

Važinėjame automobiliais, žinoma, vasarą-žiemą kaitaliojame padangas. Padangose naudojamas kordas yra penkis kartus stipresnis už plieną. Tai tas pats sintetinis šniūras, kurį NASA Džonsono kosmoso centras sukūrė kosmoso zondo „Viking“ nuleidimo ant Marso paviršiaus parašiutui.

Sveikata, medicina, mityba

Pasitikrindami sveikatą, ar tai susirgę, tikrai kiekvienas poliklinikoje bent kartą esame davę kraujo lašą ir atsakymo sulaukiame per kelias minutes. Tokią spartą ir atsakymų kokybę įgalina automatinis kraujo analizatorius, kuris buvo sukurtas pirmosios amerikiečių kosminės stoties „Skylab“ astronautų būsenos stebėjimui.

Visiems bent kartą yra tekę pasitikrinti širdies darbą. Širdies analizatorius turi ypač svarbią detalę - elektrodus. Šie itin patogūs ir tikslūs elektrodai buvo sukurti Džonsono kosminiame centre ir išbandyti erdvėlaivio astronautų širdies funkcionavimo stebėjimuose.

Pas okulistą taip pat tenka apsilankyti, kartais reikia ir akinius įsigyti. Šiuolaikiniuose optikos salonuose esančioje aparatūroje įdiegta technologija, skirta NASA astronautų regėjimui ištirti, leidžia per kelias sekundes nustatyti kokie reikalingi akiniai.

NASA technologijos pagrindu pagaminti Saulės akiniai apsaugo nuo ultravioletinių spindulių. Tokie akiniai padeda dirbantiems su lazeriu, suvirintojams, tiesiog pagerina (paryškina) regėjimą. Dabar tai yra verslas sutaupantis milijardus dolerių dėl akių gydymo, kurio neprireikia vartojant tokius akinius.

Vartojame Tagatozę, mažai kaloringą cukrų iš natūralių medžiagų, nepamainomas saldiklis, kurį gali vartoti ir diabetu sergantys asmenys. Ši medžiaga buvo surasta kuriant gyvybės Marse nustatymo metodiką įdiegtą kosminiuose aparatuose „Viking 1“ ir „Viking 2“. 

Plačiai sandėliavimo procese taikoma ilgalaikio šviežių vaisių išsaugojimo technologija atsirado todėl, kad NASA kurdama planus siųsti astronautus ilgalaikėms misijoms kartu sprendė ir jų aprūpinimo šviežiu maistu klausimus.

Augalų auginimas kosmose yra nauja verslo sritis. Antai erdvėlaivyje „Discovery“ buvo auginama rožė. Nustatyta, kad jos skleidžiamas kvapas skyrėsi nuo rožių skleidžiamo kvapo Žemėje. Paimtas „kosminių“ rožių eterinis aliejus pasitarnavo kvepalams „Zen“ pagaminti. Tikimasi, kad tokių eterinių aliejų atsiradimas ateityje nebebus naujiena, ir moterys Žemėje kvepės „kosmiškai“. 

Informacinės technologijos, bankininkystė

Atsiskaitydami bankine kortele neįtariame, kad tarpbankiniams ir prekiniams atsiskaitymams vykdyti naudojama „Apollo“ misijos (skrydžiui į Mėnulį) aparatų pagaminimui ir surinkimui specialiai kurtos programinės įrangos adaptuotuoji versija.

Dauguma naudojame internetą ir vis dažniau pirmenybę teikdami bevieliam ryšiui. Prie interneto jungiame savo nešiojamuosius ar planšetinius kompiuterius, išmaniuosius telefonus. Pirmą kartą infraraudonųjų spindulių pagrindu veikiantis bevielis ryšys buvo sukurtas ir panaudotas komunikuoti įvairiems prietaisams NASA erdvėlaivio viduje, nes kosminiame laive laidai yra papildomas balastas, kuris dar trukdo astronautams judėti.

Visi ko gero turime kompiuterius, naudojame CD, DVD ir pan., vartome nuotraukas, žiūrime filmus, bet nenutuokiame, kad pirmasis skaitmeninis įrašas (videofailas) buvo specialiai kuriamas NASA Maršalo kosminių skrydžių centrui dideliems duomenų kiekiams talpiau surašyti ir vėliau patogiai jais naudotis.

Dar nespėjus kine įsitvirtinti 3-D vaizdo technologijoms, kurioms reikėdavo specialių akinių ar net šalmų, atsirado 3-D technologija stebima per kompiuterio ekraną (plokštumoje) be jokių papildomų priedėlių. Tai pasidarė įmanoma, kuomet NASA prisireikė didelių informacijos kiekių vizualizacijos trimatėje erdvėje, pavyzdžiui kylančio erdvėlaivio oro srautų aptekėjimas.

Pirmieji specializuoti kompiuteriniai, taip vadinamos Bio-Games grupės, žaidimai buvo sukurti specialiai astronautams, kuomet jie žaisdami sumažindavo įtampą ir stresą.

Šiandien Lietuva pirmauja pasaulyje pagal mobilių telefonų skaičių tenkantį vienam gyventojui. Taigi visi turime mobilius telefonus, o jiems pakrauti naudojame pakrovėjus, kitaip dar vadinamus įtampos keitikliais. Bet nedaugelis žinome, kad pirmojo lengvo, kompaktiško ir efektyviai veikiančio keitiklio sukūrimą inicijavo ir finansavo NASA Levis mokslinių tyrimų centras.

Laikrodžius pamažu išstumia mobilūs telefonai, tačiau prisiminkime, kad dar neseniai nešiojome rankinius laikrodžius. „Apollo“ kosminių laivų misijoms vykdyti reikėjo labai tikslių laikrodžių, todėl buvo sukurtas specialus kvarcinis kristalas, kurį vėliau laikrodininkai pritaikė itin tiksliems, per metus tik minutę nuklystantiems, rankiniams laikrodžiams gaminti.

Buities prietaisai, instrumentai, biurai

Beveik kiekvieno lietuvio virtuvėje arba darbovietėje yra kompaktiškas vandens filtras, arba bent visi apie juos žino iš TV reklamos. Tokio filtro sukūrimui buvo panaudota specialiai erdvėlaiviams sukurta vandens išvalymo technologija.

Moterų kasdienybė - šukuosenos lygintuvas. Šiandien jos turėtų būti dėkingos NASA Džonsono kosmoso centro mokslininkui dirbusiam su nanokeraminėmis medžiagomis. Jo sukurtas principas leidžia neaukštoje temperatūroje plaukus suminkštinti, glotninti ir lengviau formuoti šukuoseną.

Santechnika. Kas jos dabar neturi? Patvari blizganti santechnika (kranai, sklendės, čiaupai, rankenėlės ir t.t.) atsirado dėka NASA Glenn mokslinių tyrimų centre sukurtos labai patvarios ir korozijai atsparios paviršių padengimo technologijos.

Biuruose, bendro naudojimo patalpose ir panašiose įstaigose privalomai naudojama priešgaisrinė sistema. Pirmoji šiuolaikiška ankstyvojo gaisro perspėjimo sistema (gaisro aliarmas) buvo sukurta ir panaudota daugkartinio naudojimo erdvėlaiviuose.

Pirmieji pagaminti Saulės kolektoriai (vandens šildymui) buvo NASA sukurtų kolektorių komercinė versija.

Pasaulis keičiasi ypač sparčiai. Šiandien, iškilus kokioms tai mokslinėms ar technologinėms problemoms jos, pasitelkiant net superkompiuterius, yra operatyviai sprendžiamos. Lygiagrečiai tų sprendimų „laukia“ inovatyvusis verslas iškart ieškantis būdų kuo greičiau tuos sprendimus komercializuoti. Taip, regis „veltui“, Kosmosui skiriamos milžiniškos lėšos šimtais milijardų dolerių ir kita valiuta sugrįžta per buitinius įrenginius, per pramogoms naudojamą sportinį inventorių, per paslaugas, per išsaugotą sveikatą ir pan. Verslui vienu patikimiausiu šaltiniu inovacijoms atsirasti yra žinios gaunamos kuriant kosmosui skirtas technologijas. Ataskaitas apie kosminių veiklų duodamą naudą pasaulio bendruomenei galima rasti metiniuose Kosmoso raportuose (2006, 2007, 2008, 2009, 2010, 2011). Tereikia nedaug – inovatyvių verslo įmonių, kurios pritaikytų ir komercializuotų sukurtas technologijas.

Savo straipsnyje „Lietuviai kosminių raketų teoriją plėtojo dar septynioliktojo amžiaus viduryje“ minėjau daugelio lietuvių pavardes, kurie prisidėjo prie kosmoso technologijų kūrimo, tačiau tokių, kurie kosmoso technologijas pritaikė kasdieniniams poreikiams vargu ar rasime. Esu įsitikinęs, kad taip ilgai tęstis negali, reikia ir mums prisidėti prie pasaulinės bendruomenės ieškojimų, prie inovacijų ir technologijų kūrimo. Ypač dabar, kai tam turime prielaidų ir galimybių. Prisidėti prie kosmoso tyrinėjimų ir technologijų plėtros gali visos novatoriškų idėjų nestokojančios įmonės. Kaip iš tokių idėjų ar žinių galima daryti verslą (ir kokį) artimiausiu metu Lietuvoje bus galima sužinoti už mėnesio Vilniuje įvyksiančioje antrojoje tarptautinėje kosmoso konferencijoje „SEMWO 2011“.

Saulius Lapienis,
Lietuvos inovacijų centras,
Kosmoso mokslo ir technologijų institutas