Atskleista kada Saulė praris Žemę. Žvaigždės skersmuo didėja

Astronomai atrado, kad senstančios žvaigždės, panašios į Saulę, palaipsniui „praryja“ artimiausias planetas, o tai suteikia mums įžvalgų apie Žemės likimą.

Mokslininkai Edwardas Bryantas (Warwicko universitetas) ir Vincentas van Uylenas (Londono universiteto koledžas) atliktame tyrime analizavo Tranzitinio egzoplanetų tyrimo palydovo (TESS) duomenis apie sistemas, kuriose planetos skrieja aplink žvaigždes, kurios jau perėjo pagrindinę seką. Mokslininkai atrado, kad senesnės žvaigždės turi žymiai mažiau planetų, skriejančių artimomis orbitomis – taip yra dėl didėjančio žvaigždės skersmens, dėl kurio planetos nyksta.

„Matome, kad planetos tampa vis retesnės, žvaigždėms senstant“, – pažymėjo E. Bryantas. Jis pridūrė, kad šis reiškinys susijęs ne su žvaigždžių formavimosi ypatumais, o su senėjimo procesu.

Žvaigždei plečiantis, ji gali praryti planetas arba sutrikdyti jų orbitas, atimdama iš jų atmosferą ir sukeldama jų suirimą. Tyrime buvo analizuojama beveik 457 000 senstančių žvaigždžių, tarp kurių buvo atrasta tik 130 planetų arba kandidačių, skriejančių artimomis orbitomis.

Astronomai pabrėžia, kad senstančių žvaigždžių sistemų tyrimas leidžia jiems numatyti mūsų Saulės sistemos ateitį. Kai Saulė pritrūks vandenilio kuro, jos skersmuo padidės daugiau nei šimtą kartų, potencialiai prarydamas vidines planetas, įskaitant Žemę.

„Šis tyrimas suteikia unikalią perspektyvą apie planetų ir žvaigždžių sąveiką ir padeda mums suprasti, kas laukia mūsų planetos po milijardų metų“, – pažymėjo astronomė Sabine Reffert.

Tyrimo rezultatai atveria naujas galimybes tiriant egzoplanetas ir jų evoliuciją, taip pat parodo, kaip žvaigždės senėjimas tiesiogiai veikia jos planetų likimą.