Neįtikėtina: vienu pliūpsniu radiacija padidėjo 10 k. Kas „iššovė“ superžaibą?

Lapkritį mokslininkai užfiksavo reikšmingą radiacijos lygio padidėjimą Žemės atmosferoje – didžiausią per beveik du dešimtmečius. Šis reiškinys buvo susijęs su galingu X5.1 klasės saulės pliūpsniu, įvykusiu lapkričio 11 d., kurio metu aktyvi saulės dėmė AR4274 išmetė didelės spartos protonų srautą į kosminę erdvę, nukreiptą link Žemės.

Tokie įvykiai kartais sukelia vadinamuosius Žemės lygio įvykius (GLE – Ground Level Events). Protonai pasiekia atmosferą per kelias minutes, sukeldami antrinių dalelių kaskadą ir laikinai padidindami radiacijos foną tiek atmosferoje, tiek žemės paviršiuje. Nuo 1940 metų užfiksuota tik apie 77 tokie įvykiai, todėl jie laikomi retu ir ypatingu reiškiniu.

Tyrimai parodė, kad skrydžių aukštyje – maždaug 12 km, kur skrenda komerciniai lėktuvai – radiacijos lygis trumpam padidėjo maždaug dešimt kartų, palyginti su įprastiniu fonu. Didžiausi pikai truko apie dvi valandas, nors įvykis tęsėsi apie 15 valandų. Tokie radiacijos lygiai gali turėti įtakos pilotams, įgulai ir jautrioms grupėms, ypač nėščioms moterims ilgų skrydžių metu.

Mokslininkai pažymi, kad stipriausi kada nors užfiksuoti GLE buvo 1956 m., kai radiacijos lygis buvo apie 60 kartų didesnis nei įprastinis fonas. Tyrimai rodo, kad Saulė gali generuoti dar galingesnius pliūpsnius, tačiau jų prognozavimas iš anksto išlieka sudėtingas.

Be radiacijos padidėjimo, saulės pliūpsniai gali turėti laikiną poveikį elektroninei įrangai, įskaitant aviacijos sistemas. Nors konkretūs incidentai, susiję su lėktuvų gedimais, dažniausiai nėra tiesiogiai susieti su saulės dalelių srautais, aviacijos ekspertai rekomenduoja skrydžių metu stebėti radiacijos lygius ir įrengti jautrią elektroninę įrangą apsaugančius jutiklius.

Šis lapkričio pliūpsnis dar kartą pabrėžia saulės aktyvumo stebėjimo svarbą. Nors dauguma GLE trunka trumpai ir nesukelia tiesioginės grėsmės žmonėms, nuolatinis monitoringas yra svarbus tiek kosminės fizikos tyrimams, tiek aviacijos saugumui.