Artėja prie Žemės: tokio svečio dar nematėme

Žiema – šeimos susitikimų, eglučių ir naujametinių fejerverkų metas. Tačiau astronomijos entuziastams gruodis šiemet dovanoja dar vieną išskirtinį reiškinį – neįprastą svečią iš už Saulės sistemos ribų.

Kometa 3I/ATLAS, trečiasis tarpžvaigždinis objektas, kada nors aptiktas žmonijos istorijoje, šiuo metu keliauja kosminėmis platybėmis ir gruodžio 19 dieną pasieks artimiausią tašką prie Žemės. Nors ji, žinoma, neprisės prie Kūčių stalo, verta jai rezervuoti vietą dangaus stebėjimų kalendoriuje.

Kometa buvo atrasta liepos 1 dieną ATLAS teleskopu Čilėje. Tai tik trečias toks objektas, aplankęs mūsų Saulės sistemą – po garsiosios ʻOumuamua (2017 m.) ir kometos Borisov (2019 m.). 3I/ATLAS greitai papildė itin trumpą tarpžvaigždinių klajoklių sąrašą.

Nors kai kuriems kilo fantastiškų spėlionių, esą tai galėtų būti nežemiškos civilizacijos aparatas, astronomai šias prielaidas atmetė. Mokslininkų teigimu, tai klasikinė kometa, turinti hiperbolinę orbitą, todėl ji niekada nebus gravitaciškai susieta su Saule. Objektas tiesiog praskrieja pro mūsų sistemą – tarsi turistas, apsilankantis tik vieną kartą.

Kometa, kuri stebina mokslininkus

Nuo pat atradimo 3I/ATLAS sulaukė išskirtinio tyrėjų dėmesio. Jameso Webbo kosminio teleskopo duomenys parodė, kad jos koma – dujinis apvalkalas aplink branduolį – daugiausia sudaryta iš anglies dioksido. CO₂ ir vandens santykis siekia net 8:1, o tai itin reta tarp Saulės sistemoje stebimų kometų.

Be to, fiksuojami ir kiti neįprasti reiškiniai: kintanti spalva, negravitaciniai pagreičiai bei paslaptinga antiuodega, nukreipta Saulės link. Mokslininkai šiuos efektus aiškina natūraliais procesais – ledo ir dujų sublimacija gali sukelti tokius reiškinius be jokio neįprasto paaiškinimo.

Kada ir kaip ją stebėti?

Gruodžio 19 dieną kometa priartės prie Žemės maždaug per 270 mln. kilometrų. Tai beveik dvigubai didesnis atstumas nei nuo Žemės iki Saulės, todėl ji nebus ryškus reginys atsitiktiniams stebėtojams. Tačiau mokslininkams tai – viena paskutinių galimybių detaliai ištirti šį objektą, kol jis visam laikui paliks Saulės sistemą.

Nuo lapkričio 3I/ATLAS juda šiaurinio dangaus kryptimi, todėl tampa pasiekiama Europos stebėtojams, taip pat ir Lietuvoje. Vis dėlto svarbu žinoti – plika akimi kometos pamatyti nepavyks.

Geriausias laikas stebėjimams – prieš aušrą, likus kelioms valandoms iki Saulės patekėjimo. Stebėti bus galima ir vėliau, iki pavasario, tad nebūtina apsiriboti viena konkrečia data. Kartais pakanka vieno giedro ryto, kad pavyktų išvysti šį tarpžvaigždinį klajoklį.

Mokslininkų dėmesio centre

3I/ATLAS stebi ne tik astronomai mėgėjai. Ją seka NASA teleskopai, Europos kosmoso agentūros (ESA) instrumentai ir Italijos „Virtual Telescope“ projektas. Kitų metų kovą kometa praskries netoli Jupiterio, suteikdama dar vieną galimybę moksliniams tyrimams.

Svarstomos net itin ambicingos idėjos – viena iš ESA zondų teoriškai galėtų kirsti kometos uodegą ir surinkti vertingų duomenų apie jos sudėtį. Tai būtų vienas drąsiausių eksperimentų kometų tyrimų istorijoje.

Jei turi vietos prie stalo – o tiksliau, prie teleskopo – verta ją rezervuoti šiam svečiui. Kitas klajoklis iš tolimų žvaigždžių gali pasirodyti tik po daugelio metų.