Per plauką nuo katastrofos: kas nutiko „Starlink“

Kosminė erdvė tampa vis labiau perpildyta – tai įrodo neseniai įvykęs incidentas. Antradienį, gruodžio 9 d., iš Dziučiuano paleidimo centro Gobio dykumoje buvo paleista Kinijos raketa „Kinetica 1“.

Tai buvo komercinis skrydis. Raketos naudingoji apkrova apėmė šešis Kinijos daugiafunkcius palydovus bei papildomus įrenginius klientams iš Jungtinių Arabų Emyratų, Egipto ir Nepalo.

Iš pradžių misija vyko pagal planą, tačiau praėjus kelioms dešimtims valandų po paleidimo buvo užfiksuotas pavojingai artimas objektų prasilenkimas Žemės orbitoje.

„SpaceX“ atstovų teigimu, vienas iš objektų, išleistų paleidimo metu, praskriejo maždaug 200 metrų atstumu nuo palydovo „Starlink-6079“. Šis artimas prasilenkimas įvyko maždaug 560 kilometrų aukštyje virš Žemės paviršiaus. Tokiu atstumu orbitoje susidūrimo rizika laikoma itin didele, nes kontaktas esant orbitiniams greičiams galėtų sukelti didelį nuolaužų kiekį.

Pasak „Starlink“ inžinerijos viceprezidento Michaelo Nicollso, „SpaceX“ nebuvo informuota apie galimą riziką ir nebuvo atlikta koordinacija su esamais palydovų operatoriais. Jo teigimu, nepakankamas keitimasis orbitiniais duomenimis tarp skirtingų operatorių šiuo metu yra vienas pagrindinių saugumo iššūkių kosmose. Siekdama išvengti susidūrimo, bendrovė pasitelkė autonomines palydovų susidūrimų vengimo sistemas.

Raketos „Kinetica 1“ operatorė – Kinijos bendrovė „CAS Space“, įsikūrusi Kantone. Įmonė pareiškė, kad paleidimas buvo atliktas laikantis galiojančių procedūrų. Pasak bendrovės, starto laikas parenkamas naudojant kosminės situacijos stebėjimo sistemas, kurių tikslas – išvengti susidūrimų su žinomais orbitiniais objektais ir kosminėmis nuolaužomis.

„CAS Space“ taip pat išreiškė pasirengimą bendradarbiauti ir išsiaiškinti incidento aplinkybes, kartu pabrėždama tarptautinio bendradarbiavimo svarbą valdant kosminio eismo riziką.

Šis atvejis atkreipia dėmesį į platesnę problemą – augantį objektų skaičių žemojoje Žemės orbitoje. „Starlink“ palydovų tinklas yra vienas pažangiausių susidūrimų vengimo srityje: palydovai geba autonomiškai koreguoti savo orbitas, remdamiesi turimais duomenimis apie kitų objektų trajektorijas.

2025 m. pirmąjį pusmetį „Starlink“ palydovai atliko apie 145 tūkst. orbitinių manevrų, skirtų išvengti galimų susidūrimų. Vidutiniškai tai sudaro kelis manevrus vienam palydovui per mėnesį. Šie duomenys rodo, kad žemoji Žemės orbita tampa vis intensyviau naudojama ir reikalauja vis geresnio koordinavimo tarp kosmoso veikėjų.