Superžemė yra 4 kartus didesnė už Žemę! Astronomai skelbia drebinančias naujienas (Video)

Planeta, žinoma kaip GJ 251c, skrieja aplink raudonąją nykštukę, esančią už 18,2 šviesmečių Dvynių žvaigždyne. Planetos masė yra keturis kartus didesnė nei Žemės, todėl ji yra „superžemė“ – uolinė planeta, didesnė ir masyvesnė už mūsų.

„Nors dar negalime patvirtinti atmosferos ar gyvybės GJ 251c, planeta yra perspektyvus taikinys būsimiems tyrinėjimams“, – teigė Pensilvanijos valstijos universiteto astronomijos profesorius Suvrathas Mahadevanas. 

Gyvybei tinkamoje zonoje yra sąlygos skystam vandeniui planetos paviršiuje egzistuoti kartu su tinkama atmosfera.

GJ 251c buvo atrasta dėl stebėjimų, trukusių daugiau nei 20 metų, kurių metu mokslininkai ieškojo nedidelio žvaigždės svyravimo, kurį sukeltų planetos gravitacija. Žvaigždei šiek tiek svyruojant link mūsų ir tolyn nuo mūsų, matome Doplerio poslinkį, kurį galima išmatuoti spektrografu.

Nors tai gali skambėti paprastai, iš tikrųjų planetos aptikimo iššūkis buvo didžiulis.

Žvaigždės nuolat sukasi ir kunkuliuoja, nes konvekciniai burbuliukai prasiveržia į jų paviršius, o karatais medžiaga išmetama į kosmosą. Tai sukuria triukšmingą foną, vadinamą asteroseizminiu aktyvumu, kuris pasireiškia kaip Doplerio poslinkio linijos žvaigždės spektre. Iš šio triukšmo išskirti Doplerio poslinkio radialinio greičio signalus yra sudėtinga, nes reikia daug modeliuoti, kaip turėtų atrodyti planetos signalas.

„Tai sunkus žaidimas, kai reikia tiek slopinti žvaigždžių aktyvumą, tiek matuoti subtilius jų signalus, išskirti silpnus signalus iš to, kas iš esmės yra putojantis, magnetosferinis žvaigždės paviršiaus katilas“, – sakė S. Mahadevanas.

GJ 251c tikriausiai yra šiek tiek per toli nuo savo žvaigždės, kad Jameso Webbo kosminis teleskopas (JWST) galėtų ieškoti aplink ją esančios atmosferos požymių. Kitos kartos 30 metrų klasės teleskopai galbūt galės aptikti planetos atmosferą ieškodami nuo jos paviršiaus ar atmosferos atsispindinčios šviesos, tačiau norint visapusiškai apibūdinti GJ 251c, greičiausiai reikės „Habitable Worlds Observatory“ – planuojamo milžiniško kosminio teleskopo, kurį tikimasi paleisti 2040 m.

Nors S. Mahadevanas apibūdina GJ 251c kaip „vieną geriausių kandidačių ieškant gyvybės parašų atmosferoje“, lieka vienas neaiškus dalykas: jos žvaigždė.

Žvaigždė GJ 251, sverianti 36 % mūsų Saulės masės, yra raudonoji nykštukė. Astronomai raudonųjų nykštukių gyvybei tinkamoje zonoje jau rado daugybę uolinių planetų. Tačiau raudonosios nykštukės yra pagarsėjusios dėl savo smarkaus būdo, kuris prieštarauja jų mažam ūgiui, reguliariai skleisdamos galingus žybsnius, kurie laikui bėgant gali sunaikinti planetos atmosferą. Pavyzdžiui, JWST stebėjimai trijose vidinėse TRAPPIST-1 planetose nerado jokių atmosferos įrodymų, o ketvirtosios planetos stebėjimai kol kas nėra galutiniai. Kai kurie astronomai dabar skeptiškai vertina tai, kad aplink raudonąsias nykštukes gali klestėti Žemės tipo pasauliai.

GJ 251c pranašumas yra tas, kad ji yra šiek tiek toliau nuo savo žvaigždės nei gyvybės zonos planetos, esančios aplink kitas raudonąsias nykštukes. Taip yra todėl, kad jos žvaigždė yra šiek tiek masyvesnė už kitas žvaigždes ir karštesnė, todėl gyvybės zona yra toliau. Gali būti, kad GJ 251c yra pakankamai toli nuo savo žvaigždės, kad išvengtų blogiausių jos pykčio priepuolių, o jei būtų apsiginklavusi tankia atmosfera ir stipriu planetiniu magnetiniu lauku, ji būtų galėjusi atsispirti žvaigždės vėjui, kuris nuplėštų jos atmosferą.

Tačiau šiuo metu tai tebėra spėlionės. „Padarėme įdomų atradimą“, – sakė S. Mahadevanas, – „tačiau apie šią planetą dar reikia daug sužinoti.“

Išvados buvo paskelbtos spalio 23 d. žurnale „The Astronomical Journal“.