„Mūsų vienatvė Visatoje artėja prie pabaigos?“ Ką pamatė mokslininkai

Kometa 3I/ATLAS: uodega, ilgesnė už atstumą iki Mėnulio – ar tai kosminis variklis?

Astronomų akys nukreiptos į naktinį dangų: pro Žemę skriejanti kometa 3I/ATLAS mokslininkams pateikė staigmeną, kurios kosmoso stebėjimų istorijoje dar nėra buvę. Priešais kometą užfiksuota paslaptinga struktūra verčia abejoti įprastais astrofizikos modeliais.

Didžiausią intrigą kelia ne pats kometos 3I/ATLAS pasirodymas, o reiškiniai, vykstantys jos artimiausioje aplinkoje. Gruodžio 14–15 dienomis darytose nuotraukose užfiksuotas milžiniškas „antiuodegos“ pynimas.

Astronomijoje šis terminas paprastai reiškia dulkių šleifą, kuris dėl stebėtojo perspektyvos atrodo nukreiptas į Saulę, o ne priešinga kryptimi. Tačiau kometos 3I/ATLAS atveju šios struktūros mastas viršija visas prognozes.

Rekordinis mastas: pusė milijono kilometrų

Naujausiuose vaizduose matyti aiški antiuodega, kuri nuo kometos branduolio Saulės link tęsiasi net 500 000 km. Palyginimui – vidutinis atstumas nuo Žemės iki Mėnulio yra 384 400 km. Tai rekordinė struktūra: niekada anksčiau kometų stebėjimo istorijoje nebuvo užfiksuota tokio dydžio antiuodegos.

Skaičiavimai rodo, kad medžiaga šį nuotolį pasiekė per 45 dienas po perihelio (momento, kai kometa buvo arčiausiai Saulės). Kad tai įvyktų, medžiagos greitis kometos branduolio atžvilgiu turėjo būti ne mažesnis kaip 130 m/s.

Mokslininkai vis dar tiria, ar tokį pagreitį gali suteikti dulkių ir dujų sublimacija iš ledo kišenių, veikiant saulės vėjui ir spinduliuotės slėgiui. Tačiau garsus Harvardo profesorius Avi Loebas savo naujausiame įraše kelia dar drąsesnę hipotezę: tai gali būti reaktyvinė srovė, sklindanti iš dirbtinio technologinio variklio.

Ledas ar tarpžvaigždinis laivas?

A. Loebas pabrėžia, kad mes vis dar neturime tikslaus tarpžvaigždinių objektų populiacijos sąrašo, todėl negalime atmesti technologinių objektų judėjimo per vidinę Saulės sistemos dalį tikimybės.

Esami modernūs teleskopai, tokie kaip „Pan-STARRS“ ar „Rubin“, esant tokiam atstumui gali aptikti tik objektus, kurių skersmuo viršija 100 metrų. Tai maždaug futbolo aikštės dydis – gerokai daugiau už bet kurį iki šiol žmonijos sukurtą erdvėlaivį. Be to, dabartiniai stebėjimai nefiksuoja objektų, judančių greičiau nei keliasdešimt kilometrų per sekundę.

Siekdamas objektyvumo, mokslininkas siūlo naudoti specialią klasifikavimo skalę (nuo 0 iki 10):

• 0–3 lygiai: Gamtos reiškiniai;
• 4–7 lygiai: Objektai su gausiomis anomalijomis, kurias sunku paaiškinti natūraliais procesais;
• 8–10 lygiai: Patvirtinti svetimų civilizacijų laivai ar zondai.

„Norėdami suprasti, ar tai ateivių laivas, turime sukaupti daugiau duomenų apie tarpžvaigždinių objektų savybes“, – teigia A. Loebas, prisimindamas garsųjį Enrico Fermi klausimą: „Kur visi?“. Jo nuomone, atsakymas gali slypėti aktyvioje paieškoje.

Ateinančios savaitės ir naujausi observatorijų duomenys parodys, ar kometos 3I/ATLAS fenomenas yra retas gamtos reiškinys, ar ženklas, kad mūsų vienatvė Visatoje artėja prie pabaigos.