Protus jaukiantis 3I/ATLAS išleido 500 000 km ilgio ataugą. Kas tai – vis dar paslaptis

Tarpžvaigždinis objektas 3I/ATLAS, kurį dauguma mokslininkų bendruomenės laiko kometa, atskridusia iš kitos Paukščių Tako dalies, gruodžio 19 d. priartės prie Žemės 270 mln. km atstumu. Tai suteiks astronomams precedento neturinčią galimybę geriau ištirti neįprastą svečią iš kitos žvaigždžių sistemos.

Astrofizikas Avi Loebas išanalizavo naujas tarpžvaigždinio objekto 3I/ATLAS nuotraukas, padarytas antžeminiais teleskopais, ir nustatė, kad jis vis dar turi neįprastą priešuodegę, kurios dydis dabar siekia apie 500 000 km. Tai beveik 2 kartus didesnis atstumas nei atstumas tarp Žemės ir Mėnulio. Šios priešuodegės prigimtis lieka paslaptimi, todėl mokslininkas neatmeta galimybės, kad tai gali būti nežemiško erdvėlaivio variklio veikimo ženklas.

Astronomai pirmą kartą aptiko keistą priešuodegę tarpžvaigždinėje kometoje 3I/ATLAS dar šių metų liepą. Ir, skirtingai nei įprasta kometos uodega, ji buvo nukreipta į Saulę. Avi Loebas peržiūrėjo šimtus 3I/ATLAS nuotraukų, įskaitant naujausią, ir nustatė, kad ši priešuodegė niekur nebuvo pasitraukusi kelis mėnesius ir netgi padidėjo.

Naujos nuotraukos rodo, kad 3I/ATLAS vis dar turi didžiulę, šviečiančią priešuodegę, kurios ilgis siekia apie 500 000 km, o tai labai neįprasta kometoms.

Loebas teigia, kad dažnai tokios uodegos kometose yra laikini optiniai efektai, tačiau šimtai vaizdų rodo, kad tai nėra laikinas reiškinys 3I/ATLAS, o tikras fizinis šviesos srautas. Be to, toks srautas niekada anksčiau nebuvo matytas kitose kometose, sako Loebas. Šios priešuodegės prigimtis lieka paslaptimi, nes tikimasi, kad dujų ir dulkių dalelės iš kometos branduolio bus nustumiamos nuo Saulės dėl saulės spinduliuotės slėgio ir saulės vėjo.

Kad tokia priešuodegė per pusantro mėnesio po maksimalaus 3I/ATLAS priartėjimo prie Saulės pasiektų 500 000 km ilgį, materijos išmetimo į kometą greitis turi būti bent 130 metrų per sekundę 3I/ATLAS branduolio atžvilgiu. Tačiau sunku pasakyti, ar tokį greitį galima išlaikyti įprastoje kometoje. Todėl alternatyvus paaiškinimas gali būti tas, kad tai nežemiškos civilizacijos erdvėlaivio technologinio variklio veikimo požymis, teigia mokslininkas.

Avi Loebas mano, kad šios galimybės nereikėtų atmesti, atsižvelgiant į keistą 3I/ATLAS cheminę sudėtį ir elgesį. Astrofizikas taip pat mano, kad ši priešuodegė dalelė galėtų būti mažų erdvėlaivių spiečius, paleistas motininio laivo.

Vis dėlto Loebas teigia, kad jei 3I/ATLAS yra kometa, ši keista priešuodegė dalis gali būti gausaus medžiagos garavimo iš į Saulę nukreiptos kometos branduolio pusės rezultatas. Šie kometos fragmentai yra mažiau veikiami Saulės spinduliuotės ir gali būti nukreipti į Saulę.

Kiti mokslininkai tvirtina, kad tarpžvaigždinės kometos 3I/ATLAS elgesyje nėra nieko neįprasto. Tai tiesiog kometa, metanti dulkių daleles Saulės link dėl intensyvaus įkaitimo branduolio pusėje, atsuktoje į mūsų žvaigždę. Kitaip tariant, tai įprasta kometos dulkių uodega, kuri kartais pasitaiko su tokiais objektais.

Vis dėlto Loebas mano, kad turėtume būti pasiruošę netikėtumams, kai po kelių dienų tarpžvaigždinis objektas 3I/ATLAS priartės arčiausiai prie Žemės. Mokslininkas tiki, kad artimiausiu metu bus galima gauti daugiau informacijos apie svečio iš kitos žvaigždžių sistemos prigimtį.